Alinančios karščio bangos, dažnėjantys potvyniai, geriamojo vandens stygius, skurdas ir migracija – klimato kaitos padariniai ryškėja visame pasaulyje ir paveikia milijonus žmonių. Tačiau vis dar per mažai kalbama apie tai, kad šie pokyčiai ne visus paveikia vienodai. Pasaulio žmogaus teisių organizacijos pabrėžia – klimato kaita nėra lyčiai neutralus reiškinys.
Tyrimai rodo, kad daugelyje valstybių moterys ir mergaitės nuo klimato kaitos pasekmių kenčia labiau, nei vyrai. Tai akcentavo ir Jungtinių Tautų Moterų statuso komisija, kuri pirmą kartą savo istorijoje pristatė tarptautinį susitarimą klimato kaitos ir lyčių lygybės tema.
Žvelgiant į tarptautines analizes, akivaizdžiausią klimato kaitos poveikį lyčių lygybei galima pastebėti besivystančiose Pietų pusrutulio valstybėse, kuriose didelis skaičius moterų dirba žemės ūkio srityje, šalyse, kur mergaitėms nėra prieinamas išsilavinimas, taip pat salų valstybėse ir kitose vietovėse, kurios stipriausiai paveikiamos stichinių nelaimių. Tokiose vietose gyvenančios moterys ir mergaitės dažnai būna atsakingos už namų, ūkio priežiūrą, vaikų auginimą, geriamojo vandens tiekimą iš toli nuo namų esančių šaltinių. Todėl klimato kaita, stichinės nelaimės jas ir jų kasdienybę paveikia stipriausiai.
O kaip klimato kaita gali atsiliepti lyčių lygybei Europoje, tokiose šalyse, kaip Lietuva?
Klimato kaita paryškina esamą nelygybę
Lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė tikina, kad klimato kaitos poveikis Pietiniame pusrutulyje atrodo akivaizdesnis ne tik todėl, kad ten jis intensyviau pasireiškia. Ten taip pat vykdoma daugiau tyrimų, daugiau apie tai kalbama. Tuo tarpu Europoje klimato kaitos svarba dažniau akcentuojama įsipareigojimų tarptautiniams susitarimams kontekste.
„Dažnai pamirštama, kad klimato kaitos centre visgi yra žmogus. Europoje žmonės taip pat yra veikiami klimato kaitos. Pastaraisiais metais apie tai ne tik skaitome mokslininkų prognozėse, bet ir jaučiame patys – dažnėja ir stiprėja karščio bangos, Europoje daugėja potvynių, kai kuriose šalyse pradedamas riboti vandens naudojimas pramoginiais tikslais“ – sako R. Butkevičiūtė.
Rugilė Butkevičiūtė. Martyno Ambrazo nuotr.
R. Butkevičiūtė teigia, kad klimato kaita, kaip ir karas, dar labiau padidina ir išryškina jau egzistuojančią nelygybę ir gilina socioekonominį disbalansą.
„Vizualiausias pavyzdys Lietuvoje, turbūt, yra karščio bangos. Kur čia lyčių lygybė? Galime išgirsti Vakarų Europos politikus sakančius, kad karštį jaučiame vienodai, nepriklausomai nuo lyties. Tačiau karščio bangų analizės rodo, jog jos pavojingiausios žmonėms virš 75 metų, kūdikiams, mažiems vaikams ir moterims.
Štai Nyderlandų mokslininkai analizavo temperatūros poveikį per 23 metų laikotarpį ir pastebėjo, jog karščio bangos labiau paveikia vyresnio amžiaus moteris nei vyrus. Tyrimo Prancūzijoje metu užfiksuota, kad nuo karščio ar jo sukeltų ligų paūmėjimų mirė net 15 procentų daugiau moterų, nei vyrų. Kitos studijos rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės prakaituoja mažiau, nei jaunimas, o vyresnio amžiaus moterys – bene du kartus mažiau, nei vyrai. Tai irgi lemia nevienodą mirčių nuo karščio pasiskirstymą,“ – teigia R. Butkevičiūtė.
Čia verta prisiminti skurdo feminizacijos aspektą. Lietuvoje skurdo sąlygomis gyvena daugiau moterų, nei vyrų. Tai lemia vis dar egzistuojantis skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimų, kuris reiškia ir mažesnes moterų pensijas. Statistinė moterų gyvenimo trukmė ilgesnė, todėl sukauptų (ir mažesnių nei vyrų) pensijų joms turi užtekti gerokai ilgesniam senatvės laikui.
„Stiprėjant klimato kaitos poveikiui, moterims būdingesnis ekonominis nepriteklius lemtų tai, kad joms būtų sunkiau valdyti tokias klimato kaitos pasekmes, kaip karščio bangos. Mažiau moterų galėtų įpirkti reikalingas priemones, sveikatos preparatus, įsirengti vėdinimo ar kondicionavimo sistemas savo namuose. Moterims, ypač patiriančioms socialinę atskirtį, tokios galimybės mažiau prieinamos,“ – sako R. Butkevičiūtė.
Didėja klimato migracija
Ekonomikos ir taikos instituto ataskaita atskleidžia, kad daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje gali būti priversti pakeisti gyvenamąją vietą iki 2050-ųjų, o didžiausias klimato migrantų skaičiaus augimas prognozuojamas būtent Europai. Šių metų Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos duomenimis, net 80 proc. dėl klimato kaitos migruojančių žmonių sudaro moterys.
„Moterys dažniau migruoja, neretai keliauja su nepilnamečiais vaikais ir kitais šeimos nariais, kuriais privalo rūpintis. Pagalbą Lietuvoje teikiančioms institucijoms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios moterys iki atvykimo būna jau ne kartą viktimizuotos. Be to, kad patyrė traumą turėdamos palikti savo namus, moterys migracijos proceso metu dažnai susiduria su smurtu lyties pagrindu ir net su seksualine prievarta. Ši grėsmė išlieka ir migrantų stovyklose, kurios ne visada yra pritaikytos saugiam moterų gyvenimui,“ – sako R. Butkevičiūtė ir priduria, kad net jei šiuo metu Lietuvą dažniausiai pasiekia nuo karo ar persekiojimo bėgantys žmonės, negalime paneigti, jog yra žmonių, migruojančių dėl klimato krizės sukeltų padarinių, o ateityje tokių žmonių galimai tik daugės.
Migrnatė moteris dirba šiltnamyje, Pasaulio banko/Dominic Chavez nuotr.
Anot jos, taip klimato kaitos sukelta migracija tampa nebe Pietų pusrutulio ar stichijos nusiaubtų vietovių problema, o Lietuvos institucijų, piliečių ir mūsų, kaip bendruomenės, reikalu: „Mes patys turėsime pasirūpinti, kad tokia moteris atsidūrusi Lietuvoje gautų tinkamą pagalbą, jos vaikai – integravimą į edukacijos sistemą“.
Kokių pokyčių reikia Lietuvoje?
„Gali nuskambėti banaliai, bet pradėti reikia nuo plačios edukacijos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo,“ – apie reikalingus pokyčius Lietuvoje sako R. Butkevičiūtė.
Anot jos, būtų idealu Lietuvoje turėti lyčių lygybės ekspertų, kurie specializuojasi klimato kaitos srityje: „Klimato kaita – viena iš lyčių lygybės temų, tačiau dažnai susiduriame su situacija, jog klimato kaitos ekspertės ir ekspertai nėra lyčių lygybės ekspertai ir atvirkščiai. Šį trūkumą galima išspręsti susėdus prie vieno stalo, pasidalinant savo žiniomis ir randant bendrų komunikacijos taškų. Mano praktika rodo, jog iš tokių netikėtų susitikimų kartais gimsta bendradarbiavimas. Bet kuriuo atveju, komunikacija yra visada geriau už tylą laukiant, kol gausime tiek informacijos, kad pagaliau būsime pasirengė prabilti. Klimato kaitos ir lyčių lygybės specialistų reikia ne tik nacionalinio masto institucijose, bet ir savivaldose. Taip būtų galima efektyviau vykdyti edukaciją, kelti kompetenciją kviečiant užsienio ekspertus”.
Kaip itin svarbų aspektą R. Butkevičiūtė išskiria erdvę moterims kalbėti apie klimato kaitą: „Aplinkosaugos sritis dažnai dominuojama vyrų, todėl svarbu sudaryti aikštelę, platformą ar bent jau netrukdyti moterims ir merginoms kalbėti apie klimato kaitą. Moterys klimato aktyvistės tikrai turi ką pasakyti, tačiau visame pasaulyje vis dar susiduria su didžiuliu kiekiu seksistinės, neapykantos kalbos. Net paauglė klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg sulaukė grasinimų seksualine prievarta, buvo tyčiojamasi iš jos autizmo. Turime netrukdyti kalbančioms ir padėti atlaikyti pasipriešinimą“.
Pasak R. Butkevičiūtės, reikia nepamiršti kalbėti ir apie didesnę moterį įtrauktį šalies sprendimų priėmimo lygmenyje – Seime, ministerijose. Taip pat skatinti daugiau moterų ir mergaičių rinktis vadinamuosius STEM mokslus, į kuriuos įeina gamtos mokslai, technologijos, inžinerijos, matematikos sritys: „Tai mokslai, kurie mums atneša technologijas bei sprendimus, kurie susiję ir su klimato kaita. Kuo daugiau moterų turėsime šiose srityje, tuo geriau moterų problematika bus atliepta kovojant su klimato kaita“.
