Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį

Sudalyvaukite apklausoje

Kviečiame pasidalinti savo nuomone trumpoje (iki 2 min.) apklausoje apie žmogaus teises Lietuvoje.

Skaitinys

Kriminologė: kuo labiau netoleruosime agresijos, tuo mažiau bus neapykantos kalbos

Kompiuterio klaiviatūra, adl.org nuotr.

Kompiuterio klaiviatūra, adl.org nuotr.

manoteises.lt | 2022 11 22

Kriziniai momentai, nesaugumo jausmas gali paaštrinti emocijas. Tokiais atvejais neapykantos kalbos išraiškų, nukreiptų į pažeidžiamas grupes, atsiranda daugiau. Lietuva ir pasaulis šiuo metu taip pat išgyvena sudėtingą periodą, internete gausu agresyvių komentarų. Tačiau ar galime atrasti ryšį tarp neapykantos kalbos dažnumo ir pandemijos? Kriminologė Jovita Žėkaitė pateikia savo atsakymą į šį klausimą bei apžvelgia aktualius pavyzdžius.

Institucijų dėmesys neapykantos kalbai

Pandemijos metu visuomenė jaučia nuovargį, pyktį, kurį dažnai nukreipia į pažeidžiamas visuomenės grupes. Tačiau J. Žėkaitė neskuba teigti, kad pandemija sąlygojo neapykantos kalbos atvejų augimą – iki tol situaciją tiesiog buvo sunku įvertinti: „Pastaraisiais metais vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos skyrė daug dėmesio neapykantos kalbai kaip reiškiniui, todėl gali pasirodyti, kad jos mūsų aplinkoje yra žymiai daugiau.“

Jovita Žėkaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Jovita Žėkaitė, asmeninio archyvo nuotr.

Kriminologė pažymi, kad COVID-19 kontekste neapykantos kalba buvo susijusi su konkrečiomis grupėmis (pvz. kinais). Vis dėlto, nors šia tema vyksta tyrimai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sunku tiksliai pasakyti, kiek padaugėjo neapykantos: „Reikia lyginti kaip buvo iki tam tikro įvykio ir po jo, o tokių patikimų duomenų ne visada pavyksta rasti“, – teigia ji.

Pandemijos laikotarpiu institucijos daugiau dėmesio skyrė grupėms, prieš kurias paprastai būna nukreipta neapykantos kalba. Kilo diskusijos apie neapykantos nusikaltimų reglamentavimo pakeitimus, atsirado virtualus policijos patrulis, apie neapykantos kurstymą galima pranešti ir nevyriausybinių organizacijų platformoje manoteises.lt/pranesk. Pasak kriminologės, dėl visuomenei aktualių klausimų žmonės taip pat diskutuoja neretai diskutuoja peržengdami ribas. Pavyzdžiui, partnerystės įstatymo projektas kėlė daug nesutarimų visuomenėje. „Deja, dažnai nesutariant neapsieinama be neapykantos kalbos“, – sako specialistė.

Neapykantos kalba – ne tik kriziniais laikotarpiais

Neapykantos kalbos suvešėjimas kriziniais laikotarpiais – istorijoje pasikartojantis fenomenas. Antras pasaulinis karas – krizinio laikotarpio pavyzdys, kai agresija teisinta mitais ir stereotipais, turėjo labai rimtų pasekmių: „Žodinė agresija, kuri tuo metu net nebuvo vadinama neapykantos kalba, buvo nukreipta į kelias grupes dėl seksualinės orientacijos ar tautinių, rasinių aspektų. Pavyzdžiui, žydai buvo nepagrįstai kaltinami dėl socialinių, ekonominių ir kultūrinių problemų bei kitų negandų. Šis elgesys nuvedė iki Holokausto“, – pastebi kriminologė.

Vis dėlto, krizinis laikotarpis nebūtinas, kad pastebėtume neapykantos kalbos padažnėjimą savo aplinkoje. Tam įtaką daro ir pavieniai įvykiai bei tai, kaip juos atspindi žiniasklaida. J. Žėkaitė prisimena atvejį Lietuvoje, kai prieš penkerius metus romų tautybės vyrai nužudė jauną merginą: „Žiniasklaida pabrėžė tų žmonių tautybę, priskyrė visai romų bendruomenei tam tikras stereotipines savybes. Matėme daug straipsnių ir reportažų, kurie akcentavo nusikaltėlių tautinę tapatybę“. Taip, anot pašnekovės, kaltė tarsi buvo priskirta visai romų bendruomenei. Tai atsispindėjo ir komentaruose internete, kurie neapykantą ir agresiją ir su nusikaltimu nesusijusiems romams.

Svarbų vaidmenį atlieka aplinka

1979 m. mokslininkai Lawrence E. Cohen ir Marcus Felson sukūrė nusikaltimo trikampio teoriją, pagal kurią nusikaltimui reikia trijų pagrindinių kintamųjų: motyvuoto agresoriaus, palankios aplinkos ir pažeidžiamos aukos. Aplinka arba stebėtojai turi pasirinkimą – tylėti ir laikytis saugios pozicijos arba pasipriešinti neapykantos kalbos išpuoliams prieš kitą.

Jei stebėtojas prieštaravimo nereiškia, agresorius tai gali priimti kaip palaikymą: „Todėl noriu paskatinti į agresiją reaguoti ir tada, kai ši jūsų asmeniškai neliečia. Kuo mažiau toleruosime agresiją kitų atžvilgiu, tuo mažiau neapykantos kalbos matysime“, – apibendrina J. Žėkaitė.

Pastebėjote neapykantos kurstymo atvejį internete? Apie tai paprastai ir greitai galite pranešti neapykantos nusikaltimų pranešimų platformoje manoteises.lt/pranesk

Tekstas yra projektų „Be Hate Free“ ir „Daugiau meilės – mažiau neapykantos dėl tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos ir tapatybės“ dalis. Projektus bendrai finansuoja Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, LR teisingumo ministerija, Swedish institute, Švedijos ambasada, Geros valios fondas. Įgyvendina – Lietuvos žmogaus teisių centras. Už teksto turinį atsako tik projektą įgyvendinanti organizacija.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki