Lietuva ir kelios kitos ES valstybės kol kas neratifikavo Stambulo konvencijos, kurios oficialus pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo.
2023 m. gegužę Europos Parlamentas nubalsavo už Stambulo Konvencijos ratifikavimą, o birželį ES Taryba priėmė sprendimą, kuriuo ši Konvencija ratifikuojama.
Birželio 2 d. Stambulo Konvencija paskelbta ES oficialiajame leidinyje. Pagal Stambulo Konvencijos 75 (3) straipsnį Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną, pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kurią buvo deponuotas jos ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas, o tai buvo padaryta birželio 28 d.
Taigi, 2023 m. spalio 1 d. Stambulo Konvencija įsigaliojo visoje Europos Sąjungoje.
Tačiau ar tai reiškia, kad Lietuvai Konvencijos ratifikuoti nebereikia? Kokia apimtimi nuo šios datos galioja Stambulo Konvencija ją pasirašiusioms, tačiau kol kas neratifikavusioms ES valstybėms narėms (kaip Lietuva)?
Šis straipsnis siekia pateikti preliminarų šio klausimo įvertinimą. Reikia turėti omenyje, kad klausimas nėra teisiškai paprastas, todėl straipsniu supaprastinti kai kurie sudėtingesni teisiniai aspektai. Ilgesnę analizę anglų kalba galima rasti, pavyzdžiui, ČIA. Be to, ateityje ES gali priimti smurtui prieš moteris skirtą teisės aktą, o tai turės reikšmės teisiniam vertinimui. Toliau aptariu, ką ES ratifikavimas reiškia 2023 m. rudenį.
Konvencijos taikymas ES institucijoms
Pirma, ES ratifikavus Stambulo Konvenciją, ji nuo 2023 m. spalio 1 d. galioja ES institucijoms ir viešojo administravimo struktūroms.
Tai reiškia, kad Europos Parlamentas, Europos Komisija, ES Teisingumo Teismas ir kitos ES institucijos ne tik galės atsižvelgti į Konvenciją, bet privalės tai padaryti, kai bus svarstomi bet kokie su smurtu susiję klausimai. Kaip žinia, Konvencija įpareigoja pačią Europos Sąjungą ir jos institucijas. ES institucijos ir viešojo administravimo struktūros atlieka pačias įvairiausias funkcijas – nuo ES teisės aktų rengimo bei politikos formavimo iki politikos įgyvendinimo bei darbo specializuotose srityse, pavyzdžiui, žmonių sveikatos apsauga.
ES institucijose ir viešojo administravimo struktūrose dirba apie 60 tūkstančių žmonių, kuriems taikomi tam tikri specialūs teisės aktai. Kai tai aktualu, nuo šiol bus taikoma ir Stambulo Konvencija.
ES Teisingumo Teismas yra ypatinga institucija, kuri aiškina ES teisės taikymą, ir tikėtina, kad anksčiau ar vėliau Teisme gali atsidurti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje bylų. Suprantama, kad ES Teisingumo Teismas (ESTT) nėra tokia institucija, kur dėl žmogaus teisių ar laisvių galima kreiptis tiesiogiai. Visų pirma reikia įtikinti nacionalinį teismą, kad reikalingas ESTT prejudicinis sprendimas, išaiškinantis ES teisės interpretavimo aspektus. Pavyzdžiui, gali kilti klausimas dėl apsaugos nuo smurto orderio, priimto kitoje ES valstybėje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Nors ES aukų teisių paketas tebegalioja, tačiau jį reikia taikyti atsižvelgiant į ES ratifikuotą tarptautinę sutartį.
Europos Komisija atsakinga už ES teisės įgyvendinimą ir gali priimti tam tikrus teisės aktus. Komisija irgi turės atsižvelgti į ES ratifikuotą tarptautinę sutartį. Europos Komisija bus atsakinga už šios srities koordinavimą pagal Stambulo Konvencijos 10 straipsnį. Taip pat ji turės pateikti ataskaitas Stambulo Konvencijos priežiūros komitetui (GREVIO), kuriuose bus apžvelgiama, kaip ES įgyvendina Konvenciją. Tai nereiškia, kad ratifikavusios Konvenciją valstybės narės neturi pateikti atskirų ataskaitų.
Konvencijos taikymas ES išimtinės kompetencijos srityse
Antra, nuo šiol Stambulo Konvencija tam tikrose srityse galioja valstybėms narėms, net jei jos neratifikavo Konvencijos.
Kalbama apie tokias situacijas, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją. Išimtinė kompetencija reiškia, kad tik ES gali priimti teisės aktus šioje srityje, o valstybės narės turi juos taikyti ar įgyvendinti ir pačios imtis iniciatyvos negali. ES jau yra priėmusi teisės aktus su Stambulo konvencija susijusiose srityse, kurių ilgą sąrašą galima rasti Deklaracijoje dėl ES kompetencijos Stambulo Konvencijos reguliuojamais klausimais.
Pavyzdžiui, Stambulo Konvencija tampa svarbi, kai vyksta teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Europos Sąjungoje, ir kai sprendžiami klausimai, susiję su prieglobsčiu ir migrantų negrąžinimo principu.
Valstybės narės vis dar turi ratifikuoti
Trečia, ratifikavimu pareiškiamas (dar vienas) paraginimas ratifikuoti Stambulo Konvenciją to dar nepadariusioms valstybėms narėms. Kaip jau minėta, Stambulo Konvencija galioja tiesiogiai Lietuvoje tik tiek, kiek tai susiję su ES institucijomis ir tose srityse, kurioje ES turi išimtinę kompetenciją. Kartu taikoma ir Stambulo Konvencija. Tačiau vis dar aktualu, kad visos ES valstybės narės kartu žengtų ir link visapusių tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms.
Būtų labai keista, jei vienoje ES valstybėje narėje išprievartauta moteris ar dėl taip vadinamos garbės sužalota ar per prievartą į santuoką stumiama mergaitė gautų visą įmanomą pagalbą, o kitoje šie veiksmai net nebūtų laikomi nusikaltimu, ir niekaip nebūtų bandoma šių problemų užkardyti.
Negalimi žingsniai atgal
Ketvirta, Stambulo Konvencijos ratifikavimas neleidžia ES valstybėms narėms, kol kas jos neratifikavusioms, daryti žingsnių atgal. Deja, yra valstybių, kurios tai daro.
Vienas iš žinomiausių pavyzdžių yra dabar jau iš Europos Tarybos pasitraukusi Rusija, kurioje nuo 2017 m. dekriminalizuotas smurtas artimoje aplinkoje, kai sumušama, atseit, ne per daug stipriai. Smurtas prieš moteris Rusijoje teisiškai tapo nereikšmingu visuomenei. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje tapo pripažintas visuomenei reikšmingu 2011 m.
Rusija taip pat naudoja smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje temą savo hibridiniame kare. Tokiose valstybėse kaip Lietuva, Latvija, Bulgarija jau gerą dešimtmetį skleidžiama dezinformacija apie Stambulo Konvenciją, bandoma pakreipti link Putino režimo siūlomų vertybių. Tas faktas, kad Lietuva Konvenciją pasirašė, o ES ratifikavo, nebeleidžia daryti jokių žingsnių atgal, nes teisiškai negalima imtis veiksmų, pažeidžiančių Stambulo Konvencijos esmę.
Ateities Direktyva dėl smurto prieš moteris
Penkta, ES ratifikavimas yra labai svarbus ateities instrumentų kūrimui. Po ratifikavimo, 2023 m. birželio 28 d. ES Parlamento nariai nusibrėžė gaires, kaip toliau vystysis ES direktyvos dėl smurto prieš moteris projektas. Šį projektą Europos Komisija pristatė 2022 m. kovo 8 d., o dabar jis iš esmės papildomas Stambulo Konvencijos idėjomis.
Pavyzdžiui, po ES ratifikavimo, EP nariai pritarė, kad seksas be sutikimo šioje būsimoje direktyvoje turėtų būti apibrėžiamas kaip smurtas. Be to, smurtas prieš moteris bus laikomas euronusikaltimu, taigi priskiriamas prie ES turinčių reikšmę nusikaltimų. Direktyvos pasiūlymą lietuvių kalba galima rasti ČIA.
Kai ES sureguliuoja klausimą, kuris yra tiek ES, tiek valstybių narių kompetencijoje, keičiasi ES kompetencijos aprėptis. Taigi, jei ateityje bus priimta ES direktyva dėl smurto prieš moteris, keisis ir čia pateiktas teisinis vertinimas. Kuo daugiau ES teisė apima, tuo mažiau erdvės savarankiškai spręsti lieka valstybėms narėms. Tačiau nereikia pamiršti, kad kiekvienas ES sprendimas yra ir Lietuvos sprendimas, o Lietuvos atstovai dalyvauja visose ES institucijose, tiek teisės aktų priėmimo, tiek politikos formavimo, tiek teisės įgyvendinimo ir teisės aiškinimo.
Lietuvės atsidurs prastesnėje padėtyje?
Vienoje diskusijoje buvo užduotas klausimas, ar moterys užsienietės bus labiau saugomos nuo smurto Lietuvoje nei lietuvės, nes jų atžvilgiu prireikus taikytina Stambulo Konvencija.
Iš tiesų, išimtinai nacionalinėse situacijose taikoma tik Lietuvos teisė ir nebus aktualūs ES standartai, dabar jau apimantys ir Stambulo Konvenciją.
Tačiau ES teisė nedraudžia atvirkštinės diskriminacijos, t. y. prastesnio elgesio su savais piliečiais, nei su kitų valstybių narių piliečiais. Draudžiama tik kitų valstybių narių piliečių diskriminacija, tad atvirkštinė diskriminacija gali kilti ir tai nebus neteisėta. Be to, reikia prisiminti, kad užsienietės ir ypač migrantės iš trečiųjų šalių atsiduria sudėtingesnėse situacijose dėl pagalbos prieinamumo jų kalba ir kitų sunkumų, su kuriais nebūtinai susidurs lietuvės.
Kaip jau ne kartą minėjau anksčiau, Stambulo Konvencija nėra panacėja, kuri išspręs visas problemas tiesiog savaime, tačiau ji siūlo įrankius, kurie padėtų kovoti su smurtu. Kiekviena valstybė turi tai padaryti pati, tačiau bijoti tarptautinės teisės neverta. Jei ko ir verta bijoti, tai dezinformacijos kampanijos, nukreiptos prieš tarptautinę teisę.
Ar nuo 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje atsiranda daug teisinių lyčių?
Deja, klausimas ciniškas, nes pats Konvencijos tekstas ir jos komentaras (angl. explanatory report) aiškiai nurodo, kad Konvencijoje turimos omenyje tik dvi teisinės lytys – moters ir vyro*.
Konvencija nėra skirta LGBT asmenų teisėms ir viskas, ką ji daro, tai neleidžia diskriminuoti, teikiant pagalbą smurto aukoms, įskaitant ir LBT moteris. Galima sakyti, kad teisė smarkiai atsilieka nuo kitų socialinių mokslų, kur lytis suvokiama kaip kontinuumas, spektras, o ne biologiškai lemtinga.
Tiek nacionalinėje teisėje (Lietuvos, kuri man gimtoji, ir Švedijos, kurioje gyvenu ir dirbu), tiek tarptautinėje teisėje (Stambulo Konvencijoje) tebegalioja binarinė lyčių sistema. Tokioje sistemoje egzistuoja tik moterys ir vyrai, o trans asmenims leidžiama pakeisti lytį, bet neleidžiama rinktis nebinarinės tapatybės. Ateityje progresyvesni teisininkai turėtų tai kvestionuoti.
Ar ES ratifikavimas yra naujovė? Ar tai padaryta staiga?
Stambulo Konvencijos ratifikavimas 2023 m. primena JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo istoriją. ES ratifikavo šią konvenciją 2011 m., nors ne visos ES narės buvo ratifikavę konvenciją. Iki šiol JT neįgaliųjų teisių konvencijos neratifikavo kai kurios valstybės narės. Lietuva šią konvenciją, skirtingai nuo Stambulo Konvencijos, yra ratifikavusi.
Tai, kad ES ratifikuoja vieną ar kitą tarptautinę sutartį, nėra nieko naujo ar keisto. Priešingai, naujos tarptautinės sutartys ir yra priimamos su aiškiu kvietimu ES prisijungti, o kadangi ES priimti teisės aktai labai glaudžiai siejasi su Stambulo konvencija, šis ratifikavimas labai seniai lauktas.
*„In the context of this Convention, the term gender, based on the two sexes, male and female, explains that there are also socially constructed roles, behaviours, activities and attributes that a given society considers appropriate for women and men… The term “gender” under this definition is not intended as a replacement for the terms “women” and “men” used in the Convention.‘‘ (43 paragrafas).
