Lenkija – moralinis išbandymas Lietuvai

Šiandien ir rytoj Lietuvoje lankysis Lenkijos Prezidentas Andrzej Duda. Šis vizitas dar labiau aštrina klausimą, ar Lietuva pasirengusi išlaikyti Lenkijos valdančiųjų mums keliamą moralinį testą.

Jau ne vienerius metus stebime Lenkijos autoritarines tendencijas Lenkijoje. Ilgą laiką tylėjome. Pastaruoju metu nustojome tylėti, tačiau pasirinkome pragaištingą kelią – palaikyti antidemokratiškus Lenkijos politikus.

Lietuva principingai stojo ginti Baltarusijoje prieš Lukašenkos valdžios savivalę protestuojančius žmones. Taip pat principingai kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje. Suprantame, kad nedemokratiški, autoritariški režimai mūsų kaimynystėje, niekinantys savo pačių žmones, niekada neleis saugiai jaustis ir mums.

Tačiau ši paprasta tiesa pamirštama, kai kalbame apie Lenkiją – apsimetame, kad pavojingi, žmonių teises ir laisves varžantys procesai mūsų kaimyninėje šalyje nevyksta.

Priešingai – savo ir pasaulio akyse bandome ignoruoti šiuos pažeidimus. Prieš savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda gyrė Lenkijos prezidentą A. Duda kaip „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynėją kaimynystėje“, pasirinkdamas nepastebėti reikšmingą žmogaus teisių ir laisvių situacijos prastėjimą pačioje Lenkijoje.

Dar visai neseniai Lietuvos Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis siūlė skirti vieną iš aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių – Lenkijos valdančios partijos vadovui Jaroslawui Kaczynskiui. Pastarasis laikomas piliečių teises siaurinančių iniciatyvų architektu ir buldozeriu prastumiančiu net ir protu nesuvokiamas idėjas.

Demokratija ir pagarba žmogaus teisėms nedaloma: jų negalime taikyti tik kitiems, tačiau savo šalies viduje kurstyti neapykantą, nuteikinėti prieš bendrapiliečius, varžyti atskirų grupių teisių ir laisvių.

Nusikaltimai demokratijai Lenkijoje yra sisteminiai. Jie vykdomi bandant sukoncentruoti valdžią vienose rankose, užčiaupti oponuojančias grupes bei nuteikinėjant visuomenę prieš kitas tos pačios visuomenės grupes: teisėjus, pabėgėlius, LGBTI bendruomenę, feministes ir kt.

Valdantieji įgyvendina teisminės sistemos reformą, kuria siekiama panaikinti teismų nepriklausomumą. Vienas naujausių pavyzdžių – metų pradžioje priimtas įstatymas, kuris numato sankcijas teisėjams, kritikuojantiems Lenkijos valdančiųjų vykdomas reformas. Dėl teisės viršenybės pažeidimų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lenkiją.

Su valdančiųjų palaikymu ir palaiminimu šalyje įsteigtos vadinamosios „zonos be LGBT asmenų“. Dėl LGBTI asmenų teisių varžymu Lenkija laikoma blogiausia šalimi Europos Sąjungoje LGBTI asmenims.

Lenkijos valdančiųjų kontroliuojamas Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, dar labiau suvaržiusį moterų reprodukcines teises: nuspręsta, kad nėštumo nutraukimas net ir vaisiaus anomalijos atveju prieštarauja Lenkijos konstitucijai. Dėl pastarojo sprendimo Lenkijoje jau kelias savaites tęsiasi masiniai protestai.

Tuo tarpu mes tylime, stebėdami tokius kaimyninės šalies veiksmus. Savo tyla ne tik palaikome nedemokratiškus politikus, tačiau nusisukame ir nuo demokratiją, teisės viršenybę ir žmogaus teises palaikančios Lenkijos pilietinės visuomenės. Jei ir toliau tęsis toks nugaros atgręžimas, jis neabejotinai turės ilgalaikes neigiamas pasekmes tam, ką demokratiją ir laisvę mylintys Lenkijos gyventojai apie Lietuvą manys ateityje.

Naujai formuojama Vyriausybė kartu su Prezidentu turės apsispręsti, kaip Lietuva bus matoma Lenkijoje:  kaip Kaczynskio politikos marionetė ar kaip Lenkijos žmonių laisves ir teises palaikanti šalis.