Antradienį (lapkričio 7 d.) Seimas nusprendė, kad Seimo komitetuose net nesvarstytinas klausimas dėl informacijos, kuri laikytina žalinga nepilnamečiams, sąrašo sutrumpinimo, pašalinant punktą apie šeimos vertybių niekinimą ir europinės santuokos sampratos (kad tuoktis gali visi, o ne tik privilegijuotos socialinės grupės) skatinimą (taip vadinama „Neringos pataisa“, vadinama pagal rašytojos, kurios pasakų knyga buvo nepagrįstai pripažinta žalinga vaikams, pavardę). Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė poziciją, kad jis tokiam Teisingumo ministerijos siūlomam pakeitimui nepritartų.
Iš diskusijų Seimo salėje buvo galima suprasti, kad siūlymo oponentai priešinasi „LGBT+ propagandos“ draudimo panaikinimui ir netgi Lietuvos laisvės nuspręsti („suvereniteto“), kokios socialinės grupės gali tuoktis Lietuvoje, o kokios ne, atsisakymui (nors „Neringos pataisomis“ šis klausimas nebuvo keliamas).
Pabūkim atviri ir pažiūrėkim, kas yra „LGBT+ propaganda“ ir nuo kokio šeimos vertybių niekinimo vaikus saugo ir toliau saugos įstatymas. Taip pat kas yra vaikams žalinga informacija, kuria skatinama kitokios nei Konstitucijoje ir civiliniame kodekse numatytos šeimos kūrimo ir santuokos sudarymo samprata.
Yra du požiūriai į taip vadinamąją „LGBT+ propagandą“ arba LGBT+ aktyvizmą. Dalis visuomenės mano, kad tai yra pastangos paversti žmones tuo, kuo jie nėra – paskatinti žmones (ypač jaunimą) pakeisti seksualinę orientaciją. Tokią nuomonę palaiko netgi vienas psichiatrijos profesorius Seimo salėje. Aurelijus Veryga antradienio svarstymo metu atkreipė dėmesį, kad JAV, kur nėra ribojamas LGBT+ aktyvizmas, pastaraisiais metais, pasak apklausų, stipriai išaugo žmonių, kurie priskiria save LGBT+ bendruomenei. Iš tiesų, per pastaruosius 10 metų tokių asmenų dalis JAV išaugo nuo 3,5 proc. iki 7 proc. Ką gi reiškia tokia statistika? Ar kad vis daugiau žmonių paveikti LBGT+ aktyvizmo pasikeičia orientaciją ir tampa gėjais, lesbietėm, biseksualais (didelė augimo dalis pastebima identifikuojant save būtent biseksualiais)? Seksualinė orientacija nėra toks dalykas kurį gali pasikeisti savo nuožiūra. Tuo gali įsitikinti bet kuris žmogus, pabandęs tai padaryti. Tai patvirtina ir vyraujanti pasaulio mokslininkų nuomonė. Nors žmogaus orientacija kartais gali šiek tiek pasikeisti savaime, didelius pokyčius apklausose kur kas labiau lemia atvejai, kai žmonės pripažįsta ir atskleidžia savo tikrąją orientaciją, ilgai neigtą ir slėptą dėl didelio aplinkos ir visuomenės priešiškumo. Atsiskleidimą gali paskatinti aplinkinių priešiškumo sumažėjimas arba žmogaus sustiprėjimas kaip asmenybės tiek, kad išdrįstų viešai būti savimi nepaisant aplinkinių priešiškumo. Būtent ženkliu visuomenės priešiškumo LGBT+ bendruomenei mažėjimu ir aiškinami apklausų rezultatai JAV.
LGBTQ+ teisių aktyvistė, Alar Truu nuotr.
Taigi, LGBT+ aktyvizmas nesiekia pakeisti žmonių seksualinės orientacijos, juo siekiama, kad žmonės turėtų drąsos būti tuo, kuo jie yra. Ar jaunuoliams kenkia informacija, sutiekianti drąsos būti savimi? Ne. Priešingai. Jaunuoliams kenkia informacija, kuria bandoma įteigti, kad viena seksualinė orientacija yra geresnė už kitas, o vienų socialinių grupių šeimos yra vertingesnės už kitų. Tokios informacijos skleidimas nesuderinamas su lygybės, įvairovės ir tolerancijos principais, kuriais remiasi europietiška demokratinė visuomenė. Tai išvada, kurią padarė Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje, taip pat ir didžiosios kolegijos sprendime Macatė prieš Lietuvą.
Tai, ką aptarėme, siejasi su antrąja „Neringos pataisos“ dalimi. Siūlyta panaikinti, bet Seimo valia toliau liekanti galioti nuostata teigia, kad nepilnamečiams daro žalą vieša informacija apie kitokią nei Konstitucijoje ir civiliniame kodekse numatyta šeimos kūrimo ir santuokos sudarymo tvarką. Kadangi Konstitucija pripažįsta visas šeimas, taip pat ir LGBT+ sukurtas, aktualu aptarti tik tą dalį, kuri kalba apie santuokos sudarymą. LGBT+ žmonėms susituokti Konstitucija ir civilinis kodeksas draudžia. Nedraudžia kitoms socialinės grupėms (įvairių rasių, įvairių tautybių, vyresnio amžiaus ir pan.), bet pagal seksualinę orientaciją apibrėžiamai žmonių grupei tuoktis draudžia. Kas yra informacija apie kitokį santuokos sudarymo būdą? Tai, pavyzdžiui, informacija, kad Europoje netgi tokiose giliai religingose šalyse kaip Malta ar Airija, taip pat praktiškai visoje Vakarų Europoje, visoje Šiaurės Europoje (į kurią Lietuva kartais mėgina lygiuotis) susituokti gali visi, kas myli vienas kitą, įsipareigoja ištikimai rūpintis ir palaikyti vienas kitą. Visi reiškia visi, ne tik tokią privilegiją turinčios socialinės grupės (heteroseksualūs asmenys). Pagal galiojantį įstatymą tokią informaciją skleisti nepilnamečiams draudžiama, įstatymu ji laikoma žalinga. Seimas praleido progą iš įstatymo pašalinti absurdišką draudimą ir niekuo nepagrįstą teiginį apie informacijos žalingumą. Taigi, Lietuvoje lieka galioti draudimas dalintis su nepilnamečiais informacija, kad daugely Europos Sąjungos šalių nėra diskriminacijos sudarant santuoką, ją gali sudaryti visi, kas yra pakankamai suaugę ir pajėgūs įsipareigoti sutuoktiniui.
Pasakų knyga „Gintarinė širdis“, LŽTC nuotr.
Pažvelkime į kitą, pirmąją neatšaukto draudimo dalį – draudimą nepilnamečiams viešai skleisti informaciją, niekinančią šeimos vertybes. Ką jis draudžia? Tikriausiai sutiksite, kad šeimos vertybės yra tai, ką prisiekia jaunieji santuokos ceremonijoje. Mylėti, gerbti sutuoktinį ir ištikimai juo rūpintis. Įstatymas draudžia nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šios vertybės. Ar kas nors pamenat atvejį, kad kas nors Lietuvoje niekintų meilę, pagarbą sutuoktiniui, įsipareigojimą juo ištikimai rūpintis? Kad kas nors sakytų, kad du žmonės, mylintys ir gerbiantys vienas kitą ir įsipareigoję kartu kurti šeimą yra išsigimėliai, iškrypėliai, yra blogis, toks kaip kokia nors priklausomybės liga? Deja, bet pamenu. Ir šie pasisakymai buvo ne iš LGBT+ aktyvistų pusės. Priešingai. Iš tos pusės, kuri aktyviai pasisakė prieš Neringos pataisą. Iš lūpų tų, kurie nešini valstybinėmis bei istorinėmis Lietuvos vėliavomis ir šeimų simboliais ne kartą susirinko išreikšti savo pažiūrų. Ką gi, draudimas niekinti šeimos vertybes girdint nepilnamečiams išlieka ir, matyt, tik laiko klausimas, kada jis bus pritaikytas Šeimų sąjūdžio atstovams ir jiems prijaučiantiems.
Pabaigai pažvelkime į mūsų baudžiamąjį kodeksą (BK). BK 169 straipsnis numato iki 3 metų laisvės atėmimo ir kitų bausmių už diskriminaciją. Tam, kas seksualinės orientacijos, ar rasiniu ar panašiu pagrindu trukdo ar neleidžia asmenims naudotis jų socialinėmis ar kultūrinėmis teisėmis lygiai su kitais. Teisė susituokti yra socialinė teisė. Jei tamsiaodžių porai būtų neleista susituokti vien todėl, kad jie tamsiaodžiai, santuokos sudaryti neleidusiems asmenims galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė dėl diskriminacijos. O jei neleidžiama susituokti vien seksualinės orientacijos pagrindu? Akivaizdus Lietuvos Respublikos teisės aktų prieštaravimas. Baudžiamasis kodeksas draudžia diskriminaciją, o Konstitucija ir civilinis kodeksas ją leidžia, net įpareigoja diskriminuoti santuoką sudaryti norinčius LGBT+ asmenis. Ar tokiais draudimais nėra niekinamos šeimos vertybės, rūšiuojamos šeimos vertingesnes ir menkesnes? Ar šios Konstitucijos ir civilinio kodekso nuostatos neturėtų būti slepiamos nuo nepilnamečių kaip jiems žalinga informacija? Bet kaip tuomet LGBT+ nepilnamečiai sužinos, kas jų laukia užaugus, kai jie norės sudaryti santuoką?
