Lietuvoje veikia cenzūra. Daug kas bando sau prisimesti aukos vaidmenį, ir sakyti, kad juos tildo. Tačiau ne prieš visus yra nukreiptas įstatymas, kuris iš tiesų tai daro.
Grupė „Skamp“ pristatė klipą apie meilę, kur įvairios poros ją reiškia (bučiuojasi, laikosi rankomis, ir t.t.). Televizija, kurios jie neįvardijo, nusprendė netransliuoti klipo, nes „jame žmonės bučiuojasi ir tai neva yra netinkamas turinys vaikams.“
Iš esmės sunku patikėti, kad čia nepatiko bučiniai. Bučiniai nekenkia vaikams, o jei būtų kitaip – reikėtų drausminti pačius tėvus. Televizijoje galima matyti nemažai heteroseksualių porų besibučiuojant, muzikos klipuose ir filmuose. Galų gale, juose yra apstu smurto, kas tikrai žaloja vaikų psichiką, bet jis yra transliuojamas.
Problema ta, kad klipe yra ir neheteroseksualios poros: ir du vaikinai, ir dvi merginos. Matyt, tai sujaudino televizijos cenzorius, bet jie to tiksliai turbūt neįvardijo. Kitos priežastys kirstųsi ir su logika, ir su duotu paaiškinimu.
Situacija primena LGL socialinių reklamų ir Neringos Dangvydės knygos „Gintarinė širdis“ cenzūravimus (pastaroji vadinta net engažuota homoseksualizmo propaganda). Televizijos atsisakė transliuoti klipus, o Lietuvos edukologijos universitetas, pats išleidęs pasakų knygą, išėmė ją iš prekybos. Tiek universitetas, tiek televizijos motyvavo, kad minima socialinė reklama ir knyga gali kirstis su Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu.
Pats įstatymas draudžia viešinti informaciją, kuri priešinga Konstitucijos ir CK santuokos ir šeimos apibrėžimams. Pirma jo versija tiesiogiai draudė informaciją apie homoseksualumą, tačiau Seimas homofobiją šiek tiek paslėpė po tarptautinio susidomėjimo. Po kiek laiko, panašus įstatymas buvo priiminėjamas ir Rusijoje. Matyt, juos kažko išmokėme.
Nors Konstitucijoje šeima tiksliai nėra apibrėžta, tačiau santuoka nurodoma kaip vyro ir moters sąjunga išimtinai. Tai reikštų, kad bet koks turinys gali būti nubraukiamas apsaugos įstatymo kaip žalingas, jei tai susiję su LGBT asmenimis. Prieš tai drausti klipai ir knygos tiesiogiai nesiūlė išimtinai naujos santuokos formos, tiesiog bandė perteikti pozityvią žinute. Nepaisant to, jie nebuvo rodomi.
Bet kai kurie interpretuoja, jog LGBT turinys reiškia, kad jau siūlomos tos pačios lyties santuokos. Tai sudaro prielaidas kanalams ir institucijoms nerodyti dalykų net tuomet, kai tai nepažeidžia įstatymo, nes šie tik „bijo gauti baudas“.
Tai yra nedemokratiška, žalinga ir žemina mūsų bendrapiliečius dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai riboja žmonių saviraišką, ir tai daroma ganėtinai neaiškiai ir plačiai. Yra suteikiamas pasiteisinimas tiems, kurie nenori rodyti LGBT turinio, bet be įstatymo neturėtų pasiteisinimo. Žodžio laisvė yra viena kertinių laisvių, kurias garantuoja Konstitucija.
Antra, įstatymas neleidžia diskutuoti šia tema pilnavertiškai. Viena pusė turės prieigą prie informacijos sklaidos, o kita – ne. Dažnai sakoma, jog Lietuva gėjams nėra pasiruošusi – reikia laukti ir diskutuoti. Bet diskusija nėra galima ir nėra lygi, kai viena pusė yra nuolatos tildoma. Tad, kai prieš LGBT asmenis nusiteikę žmonės sako, kad „dar reikia kalbėtis“, prisiminkite, kad jie tik delsia.
Trečia, nėra jokių priežasčių, kodėl homoseksualumas daro žalą vaikams. Keista tai net bandyti kartoti. Nėra įrodymų, jog tai užkrečiama, ir pats buvimas homoseksualiu iš savęs nėra kenksmingas. Tai – moksliniai konsensusai. Galima netikėti pasaulio psichologų asociacijomis ir manyti, kad visi nupirkti, tačiau tai skamba kaip lengva paranoja.
Apibendrinant, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymas sudaro įspūdi, jog homoseksualumas yra kenksmingas ir žalingas, panašiai kaip narkotikai, nusikalstamumas, lošimai (visa tai įtraukta į tą patį įstatymą). Iš esmės, įstatymas stigmatizuoja jau ir taip stimgatizuotą visuomenės grupę. Įstatymas suteikia lūkesčius dešiniems radikalams drausti kitas laisves, kaip taikius susirinkimus ar tiesiog viešą jausmų demonstravimą (abu yra leidžiami heteroseksualiems asmenims). Tai jau bando daryti Krikščioniškosios kultūros institutas.
Iš esmės, visi palaikantys demokratiją ir žodžio laisvę asmenys turėtų aktyviai prašyti, jog įstatymas būtų pakeistas. Net jeigu jie nesutinka su LGBT santuokomis ar partnerystėmis, nes klausimas yra platesnis. Manau, taip pat, kad įstatymas turėtų būti aktyvistų prioritetinis taikinys trumpuoju laikotarpiu. Investavimas į partnerystes pagirtinas, bet jų įgyvendinimas šiame politiniame klimate sunkiau įsivaizduojamas.
Pasaulyje yra tiek daug valstybių, net tokių, kur nusiteikimas prieš LGBT bendruomenę yra labai didelis palyginus su Lietuva. Bet mažai jų turi tokius įstatymus. Nebūkime kaip tos šalys, nebūkime kaip Rusija ir suteikime visiems piliečiams teisę reikštis ir kalbėti. Tikroji cenzūra yra čia, o ne kai kažkokie sau įdomūs radikalai neranda šiltų vietų televizijose, ar kuomet kažkam neleidžia vadinti gėjų necenzūriniais žodžiais ar sielos ligoniais.
evil
2018 11 13
Netinkamas komentaras?
taigi pagal leftistus mokslas yra “racist”
kazys
2018 11 12
Netinkamas komentaras?
Mielas autoriau. Ne psichiatrai konstatavo, kad homoseksualumas nėra liga, o politikai. Todėl teigti, kad tai normalu yra visiškas absurdas. Mokslininkai teigia, jog homoseksualumas-liga. Jeigu mokslininkai tvirtina, kad tai liga, vadinasi jie žino, ką šneka. Todėl savo poziciju jūs mokslu neramstykite, tai kvaila, o savo tauškalais jūs tikrai blogai veikiate vaikų psichiką ir iš sveikų juos darote dvasios luošiais.
evil
2018 11 12
Netinkamas komentaras?
Jei cia nepatinka, tegu varo i UAE ar Saudo arabija ir ten rekauja.
tradicinis gėjus
2018 11 10
Netinkamas komentaras?
Kadangi esu tradicinis gėjus, todėl gerbiu daugumos Lietuvos piliečių nuomonę, savo šalies papročius, religiją ir tradicijas, todėl pareiškiu, kad nėra ko pritarti tai vadinamai LGBT veiklai, kuriai vadovauja išsišokėlis, remiamas užsienio valstybių remiamas ir kuri diskredituoja Lietuvos valstybę savo akcijomis, o ne užsiima socialine, karitatyvine gėjų globa.
Ir dar, kokią teisę ta LGBT turi vartoti savo pavadinime Lietuvos vardą?
Same
2018 11 08
Netinkamas komentaras?
Kol neužplūdo pikti komentarai – itin įdomus pastebėjimas su diskusijos nesąžiningumu. Įstatymas aiškiai paremtas bendru senuoju lietuvių įsitikinimu, kad jei vaikai pamatys netradicinės meilės pavyzdį, tai neduok Dievę ir patys pradės taip save reikšti. Tokie įsitikinimai suteikia efektyvią bazę įstatymui, net jei jo neįmanoma paremti moksliniais konsensusais, o visuomenės diskusijoje faktai dažnai numojami frazėmis “visi žino”. Kita vertus, gal ir tiesa, juk galima manyti, kad dauguma biseksualių žmonių, jei niekada gyvenime nematytų LGBTQ+ pavyzdžių, turbūt ramiai viduje “užspaustų” savo jausmus ir tikėtų, kad yra tipiškai heteroseksualūs. Tad turbūt žmonėms, kurie nenori, kad jų vaikai suprastų save ir mieliau tikisi, kad jie užsidarys savyje ir kentės vieni – įstatymas puikiai atlieka savo funkcija.
Bet kuriuo atveju, tikiuosi, kad vakarietiško liberalumo banga, ypač jaunų žmonių tarpe padės pakeisti Lietuvos požiūrį, jau dabar savo aplinkoje ir viešojoje erdvėje matau daug pozityvių pavyzdžių. Vienas iš jų – šis straipsnis.