Islandija LGBTI žmogaus teisių srityje yra gerokai labiau pažengusi nei Lietuva, o Islandijos nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas su Islandijos vyriausybe yra apibrėžtas Islandijos LGBTI veiksmų plane 2022–2025 metams.
Gruodžio 9 dieną vyksiančioje Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „Pirmoji ES LGBTIQ lygybės strategija 2020-2025 m.: ar LGBTIQ asmenų įtraukties politika taps Lietuvos strateginių tikslų dalimi?“ dalyvausiantis Islandijos LGBTI žmogaus teisių organizacijos „Samtokin78“ vadovas Daníel E. Arnarsson sako, kad Islandijos LGBTI veiksmų plano 2022–2025 m. įgyvendinimas nebūtų įmanomas be glaudaus vyriausybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo.
Ar galėtumėte išsamiau papasakoti apie Islandijos LGBTI veiksmų planą 2022–2025 metams? Kokios priemonės apibrėžiamos šiame plane?
Islandijos LGBTI veiksmų planas yra išsami ateinančių trejų metų programa. Šią programą įgyvendina kiekviena Islandijos ministerija, pradedant Teisingumo ministerija ir baigiant Žemės ūkio ir žuvininkystės ministerija. Veiksmų programa yra suskirstyta į 21 segmentą, išvardijant daugybę projektų, kuriuos Islandijos Vyriausybė nori užbaigti iki 2025 metų. Reikia pastebėti, kad veiksmų planas parlamente buvo priimtas vienbalsiu sutarimu.
Tokio veiksmų plano patvirtinimas turėjo būti sudėtingas procesas. Ar galėtumėte paaiškinti, koks darbas vyksta užkulisiuose?
Veiksmų planas, nors ir labai svarbus, nėra pats sudėtingiausias įstatymas, kurio priėmimo siekėme parlamente. 2019 metais parlamentas priėmė Lyčių autonomijos įstatymą, dėl kurio priėmimo mes dirbome šešerius metus.
Mūsų darbas rengiant Veiksmų planą prasidėjo 2020 metais, kai susitikome su vyriausybės atstovais. Svarbiausia mums buvo parodyti tikrąją savo organizacijos vertę ir būti gerbiama šalimi sprendimų priėmimo procese. 2019 m. nepaprastai sustiprinome savo ryšį su Lygybės tarnyba.
2021 m. rugsėjį vykusių Islandijos visuotinių rinkimų metu „Samtokin78“ išsiuntė reikalavimus visoms politinėms partijoms, kurios kandidatavo į parlamentą. Be to, įvertinome visų jų darbotvarkes, susijusias su LGBTI klausimais, darydami spaudimą, kad ši tema taptų tikru prioritetu rinkimų metu. Mes suteikėme jiems terminą sustiprinti savo darbotvarkę šiuo klausimu, o trys partijos parengė visiškai naują darbotvarkę LGBTI klausimais. Tai buvo labai svarbu, nes tada žinojome, kad šios partijos bus puikios sąjungininkės, kai vėliau siūlysime keisti įstatymus ar kitus teisės aktus.
Daníel E. Arnarsson, asmeninio archyvo nuotr.
Koks buvo jūsų organizacijos vaidmuo formuojant LGBTI veiksmų planą tokį, koks ji yra šiandien? Kokias rekomendacijas pateikėte?
Oficialiai vyriausybė paprašė mūsų sudaryti tikslinę grupę. Jie surengė tris susitikimus su tiksline grupe, kur galėjome pareikšti savo nuomonę dėl darbotvarkės. Užkulisiuose buvo daugiau mūsų darbo, vyko susitikimai su vyriausybės atstovais, ataskaitų rašymas ir jų nuveiktų darbų vertinimas. Vyriausybė atliko puikų darbą šiuo klausimu ir nuo pat pradžių žinojome, kad mūsų premjerė labai norėjo kuo greičiau parengti šį planą.
Rengdama šį planą Islandijos vyriausybė glaudžiai bendradarbiavo su vietos LGBTI žmogaus teisių organizacijomis. Kaip manote, kokių pamokų iš šio bendradarbiavimo būtų galima pasimokyti Lietuvoje?
Vienas Islandijos pranašumų yra gyventojų skaičius. Islandija turi labai mažai gyventojų, todėl partijų ir nevyriausybinių organizacijų ryšiai yra itin glaudūs. Žinoma, per daugelį metų tuos ryšius kūrėme labai strategiškai. Kalbant apie advokaciją, svarbiausias dalykas yra būti patikimam. Jei vyriausybė netiki, kad esate šio klausimo ekspertai, jūsų nesiklausys. Taip pat labai svarbu būti matomam ir per žiniasklaidą bei susitikimuose pateikti gerai pagrįstų duomenų šia tema. Susitikimai akis į akį taip pat labai svarbūs. Pamoka, kurią reikia išmokti, yra siekis parodyti LGBTI organizacijų jėgą, kad jos sudomintų sprendimus priimančius asmenis ir iškeltų uždavinius, kuriuos gali įgyvendinti abi šalys.
Dalyvausite Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusijoje „Pirmoji ES LGBTIQ lygybės strategija 2020-2025 m.: ar LGBTIQ asmenų įtraukties politika taps Lietuvos strateginių tikslų dalimi?“ Nors Islandija nėra Europos Sąjungos narė, ar manote, kad ši strategija yra svarbi ir turėtų būti įgyvendinta visose valstybėse narėse?
Žinoma. Labai svarbu apsibrėžti minimalius LGBTI žmogaus standartus. Taip pat žinome, kad daugelis veiksmų bus atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinių organizacijų atstovais, suteikiant mums balsą ir vertę. Nors veiksmų planas neapima visų užduočių, kurias reikia atlikti, jis yra puikus atspirties taškas, o mūsų parlamentas įsipareigojo, kad laikysis plano, darydamas spaudimą vyriausybei.
Diskusija „Pirmoji ES LGBTIQ lygybės strategija 2020-2025 m.: ar LGBTIQ asmenų įtraukties politika taps Lietuvos strateginių tikslų dalimi?“ vyks gruodžio 9 d., penktadienį, 15:30–16:45 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu.
