Naikinti dideles globos institucijas, kuriose apgyvendinami žmonės su intelekto sutrikimais ir psichosocialine negalia nepasiruošusios nei tokios institucijos, nei žmonių su negalia bendruomenė. Anot neįgaliųjų organizacijų skėčio, dėl informacijos trūkumo reforma, kuri pagerintų dalies neįgaliųjų gyvenimo kokybė, priimama neigiamai.
„Trūksta informacijos, kokios paslaugos keis institucinę globą ir koks tolesnis globos įstaigų bei jų darbuotojų likimas. Tokia padėtis kuria neigiamą požiūrį į pačią deinstitucionalizacijos idėją, nors akivaizdu, kad žmonės tiesiog nežino, kas jų laukia, todėl bijo”, – minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną sako Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) administracijos direktorė Henrika Varnienė.
Konsultacijas ir diskusijas su globos įstaigų darbuotojais, žmonių su negalia organizacijomis, vietos valdžios pareigūnais, nevyriausybinių organizacijų ir vietos veiklos grupių atstovais, žmonių su negalia artimaisiais bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais neįgaliųjų skėtinė organizacija surengė dešimtyje miestų. Susitikimų metų tartasi, kaip įgyvendinti deinstitucionalizaciją Lietuvoje.
Anot Lietuvos neįgaliųjų forumo, absoliuti dauguma žmonių su intelekto sutrikimais ir psichosocialine negalia, netekę artimųjų globos, apgyvendinami didelėse globos institucijose. Tokių globos namų Lietuvoje yra 42 ir juose gyvena 6862 žmonės, iš jų beveik 700 – vaikai. Gyvendami po kelis kambaryje, turėdami paklusti bendrai tvarkai, institucijose jie praranda savarankiškumo įgūdžius, netenka privatumo, žmogiško orumo. Anot forumo, geroji kitų šalių praktika rodo, kad žmonės su negalia gali gyventi savo šeimose, jei tik gauna socialinę paramą bendruomenėje. Tačiau Lietuvoje iki šiol didžioji dalis lėšų skiriama ne bendruomeninių paslaugų plėtrai, o institucinei globai užtikrinti.
Teisė į savarankišką gyvenimą yra viena iš Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, kurią įgyvendinti Lietuva įsipareigojo ratifikuodama šį tarptautinį dokumentą.
