Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Lietuvę taikioje misijoje persekioja Maroko policija (tiesiai iš Maroko)

Urtė Šniaukštaitė (antra iš dešinės) kartu su kitomis aktyvistėmis Maroko viešbutyje, kuriame buvo policijos priverstos apsistoti.

Sandra Vilimaitė, Jūratė Juškaitė, Kristina Kinderytė | 2016 01 16

„Šiuo metu sėdime viešbutyje. Mus seka du policijos pareigūnai, persirengę civilių drabužiais, mūsų automobilis užrakintas policijos garaže, o be leidimo negalime niekur važiuoti“, – tiesiai iš Maroko pasakoja studentė Urtė Šniaukštaitė, šiuo metu sulaikyta pietiniame Tan Tan patikros punkte Maroke.

Lietuvė kartu su dar beveik septyniomis dešimtimis aktyvistų, atvykusių daugiausia iš Norvegijos ir išsiskirsčiusių į mažesnes grupeles, bando patekti į paskutinę koloniją Afrikoje – Vakarų Sacharą. Prieš keturis dešimtmečius Marokui okupavus didžiąją dalį šios teritorijos, taip niekada ir nesurengtas referendumas, turėjęs leisti sacharaviams apsispręsti – likti Maroko karalystės sudėtyje ar įkurti nepriklausomą valstybę.

Norvegijos technikos ir gamtos mokslų studentė Urtė Šniaukštaitė į teritoriją bando patekti su dar keturių jaunuolių grupe, kurią policija tardė kelias valandas. Nors Marokas okupuotą Vakarų Sacharą laiko integralia savo teritorijos dalimi ir formaliai taiko tokius pat įvažiavimo reikalavimus kaip ir į patį Maroką, tačiau policija aktyvistams liepė naktį palikti miestą arba apsistoti jų pačių sekamame viešbutyje.

Jaunuoliai sako norėję su pačiais sacharaviais aptarti Jungtinių Tautų (JT) pastangas suorganizuoti referendumą Vakarų Sacharoje, kuris turėjo įvykti dar 1991 m.

Beveik dviejų dešimčių atskirų grupelių vykimas į koloniją suorganizuotas, siekiant atkreipti pasaulio dėmesį į realiai nesprendžiamą okupacijos klausimą. Pranešama, kad iš 67 aktyvistų pasiekti svarbiausią Vakarų Sacharos miestą Al Ajuną pavyko tik vienam.

Į konfliktą įsivėlusi ir Lietuva

Į Maroko ir sacharavių konfliktą įsivėlusi ir Lietuvos vyriausybė bei kelios Lietuvos įmonės. Nors tarptautinė teisė draudžia naudoti okupuotos teritorijos naudingas iškasenas, jei gautos pajamos neskiriamos vietos gyventojams, trąšų gamintoja „Lifosa“ – vienintelė Europos Sąjungoje importuoja fosfatus iš Vakarų Sacharos. Už tai „Lifosa“ dar 2011 m. išbraukta iš socialiai atsakingų JT įmonių sąrašo.

Vakarų Sacharos išteklių naudojimą stebinčios organizacijos „Western Sahara Resources Watch“ atstovė Sara Eyckmans sako, kad okupaciją bei sacharavių engimą palaiko ir Lietuvos valdžia: „Lietuva yra viena pagrindinių ES narių, kuri ypač remia ES – Maroko žvejybos santykių plėtrą tam, kad Klaipėdoje įsikūrusi UAB „Baltlanta“ galėtų žvejoti turtinguose Vakarų Sacharos vandenyse. Siekdama vien savo ekonominių interesų, Lietuva politiškai uždega žalią šviesą Maroko vykdomai politikai ir tolesnei Vakarų Sacharos okupacijai“.

Manoma, kad iš Vakarų Sacharoje esančių gamtinių išteklių gaunamos pajamos – vienas pagrindinių būdų Marokui finansuoti šios teritorijos okupaciją. Užėmęs šią teritoriją, Marokas pastatė 2700 kilometrų „gynybinio“ tipo sieną, užminuotą aštuoniais milijonais minų, jai saugoti dislokavo 100 000 kareivių, kurie sudaro apie penktadalį teritorijos gyventojų. Specialistai sako, kad savo mastu militarizacija  primena Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienį.

Ministerija sako dariusi pakankamai

Manoteises.lt gautame atsakyme iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (URM) rašoma, kad Lietuva pasisako už „teisingą, patvarų ir abiem šalims priimtiną“ Vakarų Sacharos statuso klausimo sprendimą, vadovaujantis Jungtinių Tautų rezoliucijomis dėl Vakarų Sacharos. „Jį turi priimti pačios konflikto šalys, todėl raginame marokiečius ir sacharavius spręsti klausimą derybų keliu, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms“, – rašoma elektroniniame laiške.

Ministerija teigia, kad 2014 – 2015 metais, kai Lietuva buvo JT Saugumo tarybos narė, Lietuva dalyvavo uždarose konsultacijose Vakarų Sacharos klausimu, taip pat visuomet ragino visas konflikto šalis gerbti žmogaus teises, įskaitant ir tarptautinę humanitarinę teisę, atkreipdama dėmesį į vis didėjantį vietos žmonių nepasitenkinimą esama padėtimi, galintį toliau eskaluoti konfliktą iki pavojingo lygmens.

Ministerija teigia raginanti Lietuvos įmones ne tik laikytis teisės aktų normų, bet plėtoti socialiai atsakingą verslą. „Šis verslo etikos klausimas iškyla jau ne pirmą kartą ir URM yra atkreipusi į jį „Lifosa“ dėmesį“, – rašoma atsakyme.

JT Vakarų Sacharą yra pripažinusi paskutiniąja Afrikos kolonija ir yra priėmusi daugiau nei 100 rezoliucijų dėl jos statuso.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki