Šiandien, lapkričio 16-ąją, Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė tolerancijos diena. Lygių galimybių ir žmogaus teisių ekspertai šią dieną kviečia pareflektuoti, kaip kiekvienas prisidedame kuriant įtraukesnę visuomenę bei atkreipia dėmesį į pavojus, kurie ištinka nustojus gerbti kitą. Taip pat kviečiama pasvarstyti, ką iš tiesų reiškia tolerancija?
Nors minima jau nuo 1995 metų, Tarptautinė tolerancijos diena šiemet yra svarbi kaip niekada. Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) vadovės Jūratė Juškaitės teigimu, tolerancijos dienos minėjimas neramiais laikais įgauna išskirtinai didelį aktualumą.
„Tolerancijos idėja yra aktuali visuomet, nes visuomenėje vyrauja įsivaizduojamos skirtys, susijusios su lytimi, amžiumi, negalia, odos spalva, seksualine orientacija, lytine tapatybe, kt. – vardija J. Juškaitė. – Tačiau šiandien tolerancijos diena yra kaip niekad aktuali, nes pasaulyje vyksta kariniai konfliktai, o visuomenėse vyrauja didelė poliarizacija – t. y. apie tuos pačius klausimus žmonės mąsto radikaliai skirtingai.“
Jūratė Juškaitė, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Kuria užburtą neapykantos ratą
Pasak LŽTC direktorės, Vakarų demokratijose, taip pat ir Lietuvoje, stebima ryški visuomenių poliarizacija. Pavyzdžiui, JAV visuomenę šiuo metu į dvi dalis skaido nėštumo nutraukimo klausimas, o Lietuvos piliečius žmogaus teisių temoje „skaldo“ tos pačios lyties partnerystės bei lytinės tapatybės klausimai. Nepaisant to, didžiąją dalį neramumų šią dieną sudaro kariniai konfliktai, pastebi pašnekovė. Tai, pasak jos, yra tolerancijos trūkumo pasekmė.
Pašnekovei pritaria ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė, Lietuvos Įvairovės chartijos valdybos pirmininkė Vilma Gabrieliūtė. Jos teigimu, pastarųjų metų įvykiai parodė, kaip mūsų nuostatos formuoja požiūrį į kitą žmogų: kai kurių žmonių gyvybės laikomos svarbesnėmis nei kitų, kai kurios tautybės ar kilmės asmenys laikomi pavojingais. Tokia generalizacija kuria užburtą neapykantos ratą, sako ekspertė.
„Todėl tolerancijos diena gali būti priminimas, kad svarbu didinti sąmoningumą ir atpažinti patyčias bei žeminančią retoriką, nukreiptą į žmonių grupę dėl jų esamos ar priskiriamos tapatybės, kad svarbu aiškiai nubrėžti ribą, stabdyti netinkamą elgesį“, – tvirtina V. Gabrieliūtė.
Vilma Gabrieliūtė, Martyno Ambraso nuotr.
Jos teigimu, ši diena yra puiki proga pareflektuoti, kaip kiekvieno iš mūsų elgesys prisideda kuriant įtraukesnę visuomenę, ką dar galime padaryti, kad mūsų bendruomenė, darbovietė ar ugdymo įstaiga būtų saugi vieta visų tapatybių žmonėms.
„Ši diena skirta skatinti supratimą, empatiją ir toleranciją tarp skirtingų kultūrų, religijų ir tautų, kviečia prisiminti, kad gyvename įvairialypėje visuomenėje“, – kalba V. Gabrieliūtė.
Lietuvos įmonių prioritetai
Tarptautinė tolerancijos diena šiandien minima Lietuvos mokyklose, įmonėse. Pavyzdžiui, Lietuvos Įvairovės chartijos asociacijos nario „Philip Morris Baltic“ žmonių ir kultūros vadovė Sandra Daukšienė pastebi, kad tolerancija šioje įmonėje jau yra tapusi įprastu ir natūraliu reiškiniu.
„Darbo kultūra, kurioje gaji tolerancija arba, kitaip tariant, įvairovės skatinimas ir įvairių skirtumų priėmimas, yra esminis kūrybiškumo ir inovacijų variklis“, – sako S. Daukšienė.
Pašnekovės teigimu, į šią sritį įmonė investavo ir nuolat investuoja daug pastangų. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojams periodiškai rengiami mokymai įtraukties ir įvairovės temomis, globaliu mastu yra palaikoma darbuotojų grupių platforma, kurioje šiuo metu veikia moterų įtraukties, LGBTQ+ bendruomenės, negalią turinčiųjų ir pan. grupės. Taip pat čia yra skatinama lyčių įvairovė vadovaujamosiose pareigose, o moterims ir vyrams, užimantiems lygiavertes pareigas, garantuojamas vienodas atlygis.
Sandra Daukšienė, asmeninio archyvo nuotr.
Įtrauktis ir įvairovė yra palaikoma ne tik praktiniame, bet ir strateginiame šios įmonės lygmenyje, tad tolerancija čia – tikrai ne vienadienis reiškinys, prisimenamas tik Tarptautinės tolerancijos dienos proga.
Kritikuojama tolerancijos sąvoka
Vis dėlto, pats žodis „tolerancija“ žmogaus teisių kontekste yra kritikuojamas, nes ši sąvoka kone reiškia priverstinį pakantumą kitam. Tai, kalbant apie kitoniškumą, formuoja nelygiavertį santykį į kitą. Todėl V. Gabrieliūtė tvirtina, kad kuriant įtraukią visuomenę siekiamybė yra pagarba, o ne tolerancija.
Ekspertei antrina ir Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos projektų koordinatorė Aistė Brazdžiūnaitė. Ji kviečia pagalvoti, kokią reikšmę norima perteikti, vartojant problematišką tolerancijos terminą.
„Nors plačiai vartojamas, šis žodis savyje gali slėpti kito žmogaus nepriėmimą. Įsivaizduokite, jūs klausiate kolegos, ar nori kartu nueiti išgerti kavos, o jums atsako, kad gal ir nueitų, nes jus toleruoja. Tikrai būtų neaišku, ar žmogus nori su jumis susitikti, ar priima jus, vertina. Taip yra ir platesniame kontekste: toleruoti visuomenės grupę nebūtinai reiškia ją priimti, suprasti ar laikyti lygiaverte visuomenės dalimi“, – mintimis dalinasi A. Brazdžiūnaitė.
Taigi, Tarptautinės tolerancijos dienos minėjimas gali būti proga apsvarstyti, ką reiškia tolerancija. Svarbu suvokti, kad ji yra tik labai maža dalis to, ką galima padaryti dėl visuomenės gerovės. Gal netgi svarbiau būtų daugiau dėmesio skirti pagarbai, empatijai ir kito priėmimui, o viena iš dedamųjų, siekiant kurti įtraukią visuomenę, galėtų būti darbdavių kuriama kultūra.
Lietuvos Įvairovės chartijos asociacija yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti privataus, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijas, siekiančias kurti atvirą ir įtraukią darbo aplinką bei stiprinti savo socialinę atsakomybę. Daugiau informacijos – internetinėje svetainėje www.diversity.lt
Projektas „Visiems atvira ir įtrauki darbo aplinka: ko galime išmokti iš Norvegijos pavyzdžių?“ yra aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
