Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pozicija dėl Konstitucijos 38 str. pataisų

Dalia Kuodytė, 15min.lt nuotr.

Dalia Kuodytė, Lietuvos liberalų sąjūdis | 2016 05 30

Seimui jau ateinantį penktadienį ruošiantis svarstyti Konstitucijos 38 str. pataisas, kurios, žmogaus teisių organizacijų nuomone, siaurintų šeimos apibrėžimą ir sudarytų sąlygas diskriminuoti ne santuokoje gyvenančias bei ne motinystės ir tevystės pagrindu sukurtas šeimas, manoteises.lt klausia parlamentinių partijų pozicijos dėl šių pataisų. Lietuvos Resublikos liberalų sąjūdžio nuomonę pateikia Dalia Kuodytė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, Liberalų sąjūdžio kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus.

Liberalai visuomet pasisakė ir Seime jau ne kartą balsavo prieš bandymus dirbtinai siaurinti šeimos sampratą, ypač susiejant ją išimtinai su santuoka.

Liberalų sąjūdis gerbia ir vertina šeimos bei santuokos institutus, bet raginame ir toliau laikytis šiuo metu Konstitucijoje jau įtvirtintų nuostatų, kurios teigia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Svarbu gerbti laisvą žmonių valią ir pasirinkimą. Būtent todėl liberalai visiškai palaiko ir pritaria Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad šeimos samprata negali būti kildinama tiktai iš santuokos instituto.

Todėl iniciatyvos dirbtinai siaurinti šeimos sąvoką dabar veda tik į tai, kad kartu gyvenantys žmonės, šeimos, neįteisinusios savo santykių, bus dar labiau diskriminuojamos. Tą matome pastaruoju metu siūlomuose taip vadinamuose šeimos „stiprinimo“ ir kituose susijusiuose įstatymuose, kai žmonės, pavyzdžiui, artimųjų ligos atveju neturi jokių teisių.

Apskritai vertinant, įstatymų leidėjai neturi jokios teisės lipti žmonėms ant galvos ir jiems iš aukšto nurodinėti, kaip reikėtų tvarkyti asmeninį gyvenimą. Deja, būtent tai, siekiant šeimą išimtinai susieti su santuoka, bandoma padaryti.

Vertinant šeiminius santykius, liberalai nuosekliai pasisako už registruotos partnerystės įteisinimą Lietuvoje. Partnerystė jokiais būdais neneigia ar neprieštarauja santuokai, kaip reikšmingam santykių įprasminimo būdui.

Liberalai dar 2015 m. kovą pateikė Civilinio kodekso papildymus ir pataisas, įteisinančias registruotą partnerystę Lietuvoje. Deja, Seimas įstrigo nagrinėjant šį klausimą. Partnerystės privalumas tas, kad tai yra kur kas paprastesnis būdas įteisinti santykius – tai leistų greičiau ir sklandžiau spręsti iškylančius turtinius, socialinius, vaikų priežiūros klausimus, jeigu žmonės dėl kokių nors priežasčių nebūtų linkę sudaryti santuokos.

Manau, šiandien Lietuvoje įteisinti partnerystės institutą yra svarbu, nes dar 2000 metais šalies Civiliniame kodekse buvo įtvirtintos nuostatos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Nors šios nuostatos tebegalioja, jos neveikia arba skirtinguose teisės aktuose taikomos chaotiškai. Paradoksas – kartu gyvenančių žmonių pareigos valstybei yra, bet jų pamatinės teisės nėra užtikrinamos dėl įstatymo spragų.

Yra aiškus poreikis šį teisinį chaosą pašalinti, nes šiandien skaičiuojama virš 200 įstatymų, kuriuose vartojamos skirtingos sąvokos – „sutuoktiniai“, „sugyventiniai“, „partneriai, kurie gyvena įregistravę partnerystę“ ar „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą tuoktis“.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki