Lyčių (ne)lygybė ministerijose: moterų daugiau, tačiau vyrų sąlygos geresnės

Atlikus „Lyčių lygybės liniuotės“ tyrimą, paaiškėjo, jog Lietuvos ministerijose dirbančių moterų karjeros galimybės blogesnės nei vyrų. Moterys jaučiasi vertinamos prasčiau, vidutiniškai gauna mažesnius atlyginimus, dažniau susiduria su priekabiavimu.

Įvertinus apklausos rezultatus, nustatytas kiekvienos ministerijos „Lyčių lygybės liniuotės“ rodiklis. Geriausiai lyčių lygybės aspektu sekasi Susisiekimo ministerijai (6,8 balai iš 10 galimų), blogiausiai – Sveikatos apsaugos ministerijai (5,9 balai).

Ministerijos buvo vertinamos 8 srityse. Pasirodo, sunkiausiai ministerijoms sekasi įgyvendinti lyčių lygybę ir lygias galimybes darbo sąlygų srityje. Įstaigose vis dar trūksta darbo lankstumo, šeimos ir karjeros derinimo galimybių, darbuotojams-tėvams palankios darbo aplinkos.

Lyčių lygybės principas neatsispindi ir organizacijų vertybėse. Neretai įstaigos dokumentuose šios nuostatos nėra įtrauktos, lygių galimybių politikos priemonės nėra diegiamos, nors šią pareigą numato Lygių galimybių įstatymas. Tik 12 proc. apklaustųjų teigia kada nors dalyvavę įstaigos organizuotuose ar finansuotuose mokymuose apie lyčių lygybę ir/ar lygias galimybes (12 proc. moterų ir 13 proc. vyrų).

Į klausimą, ar lyčių lygybės bei lygių galimybių principas yra viena iš įstaigos vertybių, neigiamai atsakė 31 proc. apklaustų moterų ir 17 proc. vyrų. O paklausti, ar sutiktų su teiginiu, kad įstaigoje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio lygioms galimybėms, teigiamai atsakė 77 proc. moterų ir 57 proc. vyrų.

Anot apklausą atlikusio „Kurk Lietuvai“ projektų vadovo Donato Paulausko, ministerijoms blogiausiai sekasi įgyvendinti lyčių lygybę darbo sąlygų ir vertybinėje srityse iš dalies ir dėl to, jog jos yra viešojo sektoriaus įstaigos.

„Įprastai manoma, kad viešajame sektoriuje yra daugiau kontrolės ir objektyvumo vertinant darbuotojus, tad ir lyčių lygybės turėtų būti daugiau negu privačiame sektoriuje. Tačiau neįvertiname vieno aspekto: viešajame sektoriuje lyčių lygybei gali pakišti koją lėtai vykstantys instituciniai ir vertybiniai pokyčiai.

Panašu, jog ministerijos jau gerokai vėluoja įtvirtinti lygias galimybes praktikoje, pavyzdžiui, užtikrinant lanksčias darbo formas, kurios leistų derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. O vertybine prasme vis dar trūksta edukacijos, švietimo, sąmoningumo kėlimo lygių galimybių klausimais. Tuo pačiu labai svarbu, kad ir pati institucija rodytų pavyzdį savo darbuotojams – pasiryžtų aiškiai ir tvirtai įsipareigoti saugoti šias vertybes“, – teigia „Lyčių lygybės liniuotės“ autorius D. Paulauskas.

Geriausiai ministerijoms sekėsi organizacijos įvaizdžio, profesinio tobulinimosi ir organizacinės kultūros srityse, vidutiniškai – karjeros pertrūkių ir sugrįžimo į darbą, įsidarbinimo ir paaukštinimo procesų, atlyginimo ir vertinimo sferose.

Pagal pačių apklaustųjų pateiktus mėnesinių atlyginimų dydžius („į rankas“, po priedų ir priemokų) buvo nustatytas 14, 2 proc. moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis, viršijantis Lietuvos vidurkį – 13,4 proc. Ketvirtadalis apklaustų moterų teigė pastebinčios, kad lyties kriterijus jų įstaigoje daro įtaką atlyginimų dydžiui. Tačiau vyrai šios problemos neįžvelgia – atlyginimų pagal lytį skirtumus mato tik 6 proc. apklausoje dalyvavusiųjų.

Ministerijų darbuotojos savo karjeros galimybes vertina blogiau negu jų kolegos vyrai. Nors moterų visose apklaustose ministerijose dirba didesnė dalis negu vyrų, realias galimybes kilti karjeros laiptais mato tik 43 proc. moterų, vyrų – 52 proc.

Apklaustos moterys dažniau negu vyrai susiduria su priekabiavimu iš kolegų, klientų bei darbdavių. Konkrečiai seksualinį priekabiavimą teigė patyrusi 21 moteris ir 4 vyrai. Trečdalis apklausoje dalyvavusių moterų ir panašus procentas vyrų teigė savo darbovietėje susidūrę ir su nemaloniais kolegų juokeliais, anekdotais apie kurią nors lytį.

„Lyčių lygybės liniuotė“ sukurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje įgyvendinant „Kurk Lietuvai“ programą. Tyrime apklausta 820 darbuotojų iš dešimties ministerijų. Nors apklausa nėra reprezentatyvi, ji nurodo pagrindines lyčių lygybės tendencijas ministerijose.

Nuo spalio mėnesio šis įrankis taps atviras ir verslo sektoriaus įmonėms. „Lyčių lygybės liniuotė“  palengvins naujų Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimą, kurios įpareigoja 50 ir daugiau darbuotojų turinčius darbdavius diegti lygių galimybių politikos priemones savo įstaigoje.

Nors sudalyvauti apklausoje buvo kviestos visos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija bei Ūkio ministerija į kvietimą neatsiliepė, Krašto apsaugos ministerija negalėjo dalyvauti dėl techninių aplinkybių, o Užsienio reikalų ministerijos rezultatai neskelbiami dėl įstaigos pobūdžio.