Lyčių nelygybė yra daugiabriaunė problema ir jos sprendimui reikalingos kompleksinės priemonės

2020 metų Lyčių lygybės indekse Lietuva liko 22-ta, surinkusi 56.3 taško iš 100 galimų ir tapusi vienintele šalimi nare, kurios atotrūkis nuo bendrojo ES vidurkio didėja. Neblizgame visose indeksu vertinamose srityse, tačiau mūsų rezultatus be Galios (t. y. sprendimų priėmimo) ypač smukdo Laiko sritis, kuri matuoja moterų ir vyrų laiko, skiriamo vaikų priežiūrai, namų ruošai, socialiniam gyvenimui, atotrūkį.

Praskleidę indikatorių reikšmes pastebėsime, kad moterys Lietuvoje kiekvieną dieną skiria beveiks du kartus daugiau laiko nei vyrai (atitinkamai 41,3 ir 24,2 proc.) rūpinimuisi savo vaikais ar anūkais, jų ugdymui, kitų senyvo amžiaus ar negalią turinčių šeimos narių priežiūrai. Kasdienė namų ruoša (maisto gaminimas, tvarkymasis) moterų ir vyrų laiko „biudžetų“ atotrūkį išpučia iki trijų kartų (palyginimui 79 ir 28,8 proc.). Nereikia aiškinti, kokį poveikį tai daro jų galimybėms darbo rinkoje ir, galiausiai, ekonominei autonomijai.

Šeiminį gyvenimą ir darbo įsipareigojimus vis dar regime kaip dvi autonomiškas gyvenimo sritis, kurioms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Tačiau, pažvelgę atidžiau, nesunkiai pamatytume susisiekiančius indus, kai pokyčiai viename neišvengiamai daro poveikį kito turiniui: nelygybė šeimoje veikia procesus darbo rinkoje, o pastarieji šeimos narių gerovę.

Mūsų dienomis lygybės ir įvairovės temos tampa ypač aktualios. Nesame socialinių inovacijų kalvė, tačiau ir Lietuvos užutekius pasiekia pasaulinės tendencijos, raginančios atidžiau svarstyti problemas, siejamas su moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiu, kliūtimis profesiniam augimui, seksualiniu priekabiavimu. Šis kontekstas skatina permąstyti įmonių darbo kultūrą, diegti lygybės ir įvairovės programas darbo vietoje. Tuo tikslu inicijuojami projektai. Vienas tokių pavyzdžių – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotas projektas Moterų ir vyrų lygybės priemonių įgyvendinimas – pažangiems pokyčiams.

Įgyvendinant jį buvo vykdomos įvairios priemonės, apimančios skirtingas tikslo grupes. Pavyzdžiui, parengta Lygiausios darbovietės atrankos ir apdovanojimo tvarka, sukurtas ženklas ir organizuotas Lygiausios darbovietės 2020 konkursas. Darbdaviams buvo rengiami mokymai ir konsultacijos: suteikta žinių apie Darbo kodekso reikalavimus diegiant moterų ir vyrų lygių galimybių principus, akcentuojama praktinė šių priemonių įgyvendinimo darbovietėse nauda, gilinamas lyčių lygybės nuostatų supratimas ir formuojami praktiniai jų taikymo įgūdžiai siekiant mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį. Diskriminacijos prevencijos tikslų siekiantys mokymai vykdyti ir kitoms dalyvių grupėms.

Lyčių lygybė užimtumo srityje vargiai įmanoma nesukūrus moterų profesiniam augimui palankios aplinkos, kuri tiesiogiai siejama su profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybėmis. Todėl projekto metu buvo sukurta ir nuolat pildoma Lietuvai aktualių užsienio lyčių aspekto integravimo gerosios praktikos pavyzdžių duomenų bazė lietuvių kalba tikintis, kad ši informacija paskatins valstybės tarnautojus, pagal darbo sutartis dirbančius darbuotojus, teisėsaugos pareigūnus, žurnalistus ir kitų profesijų atstovus integruoti lyčių lygių galimybių aspektus savo profesinėje srityje. Darbovietės buvo skatinamos imtis iniciatyvų, padedančių kurti šeimai draugišką aplinką. Tuo tikslu savivaldybėse organizuoti forumai, suteikę erdvę aptarti įmonių iniciatyvas ir pristatyti užsienio šalių pasiekimus.

Be dėmesio neliko ir pačios savivaldybės, kurios yra tiek vienas stambiausių darbdavių, tiek paslaugų teikėjų. Projekto metu buvo suorganizuoti kasmetiniai geriausių, savivaldybės strateginiuose veiklos arba plėtros planuose numatytų ir įgyvendintų lyčių lygybės priemonių apdovanojimai. Tai daroma siekiant skatinti savivaldybių administraciją aktyviau imtis veiksmų, užtikrinančių lygias moterų ir vyrų galimybes, kaip kad numato Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, ir sudaryti galimybes dalinti savo patirtimi.

Kalbant apie moterų profesiniam augimui palankios darbo aplinkos kūrimą negalima apeiti ir kitos, ypatingai neigiamai darbuotojų gerovę veikiančios diskriminacijos dėl lyties problemos – seksualinio priekabiavimo. Todėl įgyvendinant projektą buvo sukurta speciali programa, vesti mokymai ir parengtos praktinės rekomendacijos įmonėms.

Lyčių lygybė, tačiau, nėra vien „moterų problema“. Todėl projekte buvo keliami informaciniame filmuke atspindėti aktyvesnio vyrų įsitraukimo į lyčių lygybės tikslų siekimą klausimai, vieną vertus stiprinant visuomeninės supratimą, kad lyčių lygybė vienodai svarbi tiek moterims, tiek vyrams, antrą vertus, skatinant didesnis vyrų įsitraukimą į vaikų priežiūrą ir šeimyninį gyvenimą. Projektas parodė: lyčių nelygybė yra daugiabriaunė problema ir jos sprendimui reikalingos kompleksinės priemonės.

Straipsnis parengtas pagal projektą „Moterų ir vyrų lygybės priemonių įgyvendinimas – pažangiems pokyčiams“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija; sutarties Nr. MVLGP1-03. Projektas skirtas valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano 2018–2021 metams 1.4, 1.7, 4.7, 4.8, 4.10, 5.3 ir 6.3 priemonėms įgyvendinti, projekto vertė – 40 777 EUR, koordinatorius – Lietuvos moterų lobistinė organizacija).