Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Minima atlyginimo atotrūkio diena: iki metų galo moterys Lietuvoje dirbs nemokamai

Atlyginimų atotrūkis, Lygių galimybių plėtros centro iliustracija.

manoteises.lt | 2017 11 07
Komentarų skaičius

2

Lietuvoje minima atlyginimų atotrūkio diena. Diena simboliškai primena, kad nuo šiandien iki metų galo moterys nustoja gauti atlyginimą.

Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimo atotrūkis vidutiniškai siekia 13.4 procentų. Pavertus skaičių darbo dienomis, paaiškėja, kad moterys šalyje dirba beveik du mėnesius nemokamai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, valstybiniame sektoriuje šis atotrūkis siekia – 13,7, privačiame – 17,6 proc., o didžiausi skirtumai stebimi finansų ir draudimo (38,3 proc.), beveik trečdaliu mažiau atgynimo moterys gauna informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Mažiausi skirtumai fiksuojami statybose ir švietime, kur jie neviršija trijų procentų.

„Pripažinkime, jog vis dar egzistuoja stereotipai ir nuostatos užkertantys kelią moterims ir vyrams realizuoti save asmeniniame ar profesiniame gyvenime. Moteris – laivo kapitonė, vyras – darželio auklėtojas yra vis dar neįprasta. Viskas prasideda dar darželyje, todėl ypač svarbu skleisti lyčiai jautrų požiūrį švietimo sistemoje“, – sako Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant atotrūkį, neatsižvelgiama į kitas darbuotojo gaunamas naudas, kuriomis vyrai mėgaujasi dažniau nei moterys. Papildomos išmokos – priedai, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dividendai, motyvacinės priemonės darbe – neretai sudaro nemažą kasmetinių pajamų, tačiau skaičiuojant atlyginimų atotrūkį, įtraukiamos nėra. Tad faktinė pajamų nelygybė gali būti dar didesnė. Tai ypač atsiliepia senyvame amžiuje. 2015 metais vyresnėje nei 65 metų amžiaus kategorijoje rizika skursti moterims buvo dvigubai didesnė nei vyrams.

„Beveik 40 proc. šio atotrūkio, mokslininkų nuomone, atsiranda todėl, kad moterims moka mažiau tiesiog todėl, kad yra moterys. Šį elgesį lemia nuostata, kad tik vyrai yra šeimos maitintojai, o moterų indėlis kuriant tiek šeimos, tiek valstybės gerovę nevertinamas“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė

Skurdo rizika, Lygių galimybių plėtros centro iliustracija.

Skurdo rizika, Lygių galimybių plėtros centro iliustracija.

Europos Sąjungoje (ES) atlyginimo atotrūkio diena minėta penktadienį. Bendrijoje vidutinis skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimų didesnis nei Lietuvoje beveik trim procentais.

„Lyčių lygybė, įskaitant vienodą atlyginimą už tą patį darbą moterimis ir vyrams, yra viena pamatinių ES vertybių. Per kelerius pastaruosius metus šis skirtumas beveik nemažėjo, o tai reiškia, kad per metus moterys du mėnesius dirba nemokamai. Tokia situacija šokiruoja ir yra nepriimtina 21 amžiaus Europoje“, – bendrame pareiškime sako Europos Komisijos vicepirmininkas Frans Timmermansas bei Komisijos narės Marianne Thyssen ir Věra Jourová.

Anot Lietuvos Statistikos departamento, 2015 m. moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje – 16,3 proc. Mažiausias mo­te­rų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Italijoje ir Liuksemburge (5,5 proc.), o didžiausias – Estijoje (26,9 proc.).

Europos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, nors bendras moterų išsilavinimo lygis yra panašus arba geresnis nei vyrų, tačiau šie skaičiai neatsispindi darbo rinkoje. Praėjusiais metais 33% moterų ES baigė aukštąjį mokslą, palyginti su 29% vyrų, vis dėlto bendras moterų užimtumo lygis yra 11,6 procentinių punktų mažesnis nei vyrų. Tik vienai iš dvidešimties ES veikiančių bendrovių vadovauja moteris.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. E.

    Pinigus gauni uz tai, ka dirbi. Tai yra teisingumas. Darzelio aukletojai moketi laivo kapitono atlyginima butu neteisingumas.

    Kam kas neaisku?

  2. darius

    Iš seno žinoma, kiršinanti, skaldytojiška demagogija, paremta šlykščiu melu ir manipuliacijomis. Palyginus su bankininkais, likusioji populiacijos dalis už dyką dirba nuo vasario ar kovo. Tad nekęskime bankininkų, jie nusavina mūsų pinigus. Jei žmogus, širdies vedamas, tapo, tarkime, mokytoju, jis už dyką dirba nuo spalio. Tad mokytojai turėtų nekęsti likusios populiacijos dalies, kuri verčia juos 3 mėnesius darbuotis dykai. Aš, besidarbuojantis man įdomioje ir psichologiškai tinkamoje, tačiau neypatingai apmokamoje srityje, turėčiau galąsti dantį ant programuotojų ar seimo narių, nes, lyginant su jais, už dyką dirbu 11 mėnesių iš 12. Faktiškai visą laiką dirbu už dyką.