Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
Aktualu

Mirė artimasis: kada darbuotojui priklauso išmoka iš darbdavio?

Kapinėse stovi dvi juodai apsirengusios moterys: viena moteris apkabinusi kitą moterį iš nugaros, o pastaroji - pasirėmusi ant kitos moters peties, pexels.com nuotr.

Artimojo netektis, asociatyvi pexels.com nuotr.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija | 2026 09 08

Netekus artimojo darbuotojams neretai kyla klausimų ne tik dėl galimybės nedirbti laidotuvių metu, bet ir dėl darbdavio mokamos materialinės paramos. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad privataus sektoriaus ir biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomas skirtingas reglamentavimas, o Darbo kodeksas savaime nenustato darbdavio pareigos mokėti išmoką mirus darbuotojui ar jo šeimos nariui.

Privačiame sektoriuje išmoka priklauso nuo darbovietėje nustatytos tvarkos

Darbo kodekse, kuris taikomas visiems darbuotojams, nėra numatyta bendros darbdavio pareigos mokėti materialinę išmoką darbuotojui mirus jo šeimos nariui ar darbuotojui mirus – jo artimiesiems.

Keturi žmonės sėdi prie stalo, moteris ir vyras spaudžia vienas kitam ranką, pexels.com nuotr.

Konsultacija darbe, asociatyvi pexels.com nuotr.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad privataus sektoriaus darbuotojams pirmiausia reikėtų pasitikrinti, kokia tvarka galioja konkrečioje darbovietėje.

„Privataus sektoriaus darbdaviai tokias išmokas gali būti numatę kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose vietiniuose norminiuose teisės aktuose. Jei tokios pareigos nėra nustatyta, išmoka gali būti skiriama ir individualiu įmonės vadovo sprendimu“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Ieva Piličiauskaitė-Dulkė

Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, VDI nuotr.

Taigi darbuotojas informaciją apie tai, ar darbovietėje tokia išmoka apskritai numatyta, kokiais atvejais ji mokama ir kokio dydžio gali būti, turėtų rasti kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje arba kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose.

Biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomas atskiras reglamentavimas

Kitokia tvarka nustatyta biudžetinėse įstaigose. Pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio materialinė pašalpa.

Žmogus prie skaičiuotuvo ir dokumentų skaičiuoja eurų banknotus, pexels.com nuotr.

Žmogus skaičiuoja pinigus, pexels.com nuotr.

Ji gali būti skiriama sutuoktiniui, vaikams ar įvaikiams, motinai ar įmotei, tėvui ar įtėviui, senelei, seneliui bei kitiems giminaičiams, kurie su mirusiuoju turėjo artimą ryšį ir (arba) gyveno kartu. Tam turi būti pateiktas šeimos nario rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

Dėl konkretaus materialinės pašalpos dydžio sprendžia įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojo materialinę padėtį, įstaigos finansines galimybes ir konkrečias faktines aplinkybes. Konkretesni pašalpos dydžiai ir jų nustatymo kriterijai gali būti numatyti ir pačios įstaigos vietiniuose teisės aktuose.

Kada išmoka tampa darbdavio pareiga?

Jeigu išmokos mokėjimas mirus darbuotojui ar jo šeimos nariui yra nustatytas įstatyme, kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose, darbdavys turi vadovautis juose nustatyta tvarka.

Trys žmonės sėdi prie stalo ir aptaria dokumentus: moteris pasirašo dokumentą, šalia jos sėdi vyras, o priešais ją sėdintis vyras stebi. Ant stalo galima matyti kompiuterį, dokumentus ir kavos puodelius, pexels.com nuotr.

Dokumentų pasirašymas, asociatyvi pexels.com nuotr.

„Jeigu yra nustatytos sąlygos išmokai gauti ir darbuotojas jas atitinka, pavyzdžiui, pateikia prašymą ir mirties faktą patvirtinančius dokumentus, darbdavys turi laikytis savo paties nustatytų taisyklių. Jei vietiniuose teisės aktuose numatyti ir konkretūs išmokos dydžio nustatymo kriterijai, jų taip pat privalu laikytis“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Jeigu privataus sektoriaus darbdavio vidaus dokumentuose tokia išmoka apskritai nėra numatyta, sprendimą, ar ją skirti, kokio dydžio ji būtų ir kokia tvarka būtų mokama, darbdavys priima savo nuožiūra.

Kokių dokumentų gali prireikti?

Kreipiantis dėl išmokos paprastai reikėtų pateikti rašytinį prašymą, mirties faktą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes patvirtinančius duomenis. Pavyzdžiui, gali būti prašoma dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį.

Moteris rašikliu pasirašo ant stalo padėtą dokumentą, pexels.com nuotr.

Dokumentų pasirašymas, asociatyvi pexels.com nuotr.

Konkretūs dokumentai ir terminas, per kurį dėl išmokos reikia kreiptis, gali būti nustatyti kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbovietės vietiniuose norminiuose teisės aktuose. Todėl VDI rekomenduoja pirmiausia susipažinti su darbovietėje galiojančia tvarka arba dėl jos kreiptis į darbdavį.

Darbo kodeksas garantuoja laiką dalyvauti laidotuvėse

Nepriklausomai nuo to, ar darbuotojui priklauso materialinė išmoka, Darbo kodeksas numato atskirą garantiją darbuotojui, mirus jo šeimos nariui.

Juodais drabužiais vilkinti moteris sėdi viena ant suolo, palenkusi galvą ir ją atrėmusi į rankas, pexels.com nuotr.

Gedinti moteris, asociatyvi pexels.com nuotr.

Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti iki 5 kalendorinių dienų nemokamų atostogų, jeigu jų prašoma tam, kad darbuotojas galėtų dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse.

„Svarbu atskirti dvi garantijas – materialinė išmoka nėra bendra Darbo kodekso nustatyta pareiga visiems darbdaviams, tačiau darbuotojo teisė prašyti iki penkių kalendorinių dienų nemokamų atostogų šeimos nario laidotuvėms yra aiškiai įtvirtinta Darbo kodekse“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki