Mokslininkai kviečia pripažinti romų genocidą

2017 m. lapkričio 28 d. susirinkusius  į Tarptautinį seminarą „Europos romų genocidas  1939-1945 metais“ Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pasitiko kilnojamoji paroda su informatyviais stendais bendru pavadinimu „Lietuvos romų  persekiojimas nacistinės okupacijos metais 1941-1944 metais“, kurį parengė Genocido aukų muziejus. Seminarą organizavimo Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centras kaip Europos atminties ir sąžinės platformos narys.

Lietuvos romų bendruomenei tai neeilinis įvykis – šia tema eskaluojama tik kartą metuose, rugpjūčio 2 dieną, kai minima Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena. Kasmet nevyriausybinių organizacijų iniciatyva rugpjūčio 2 d. Panerių memoriale organizuojamas Holokausto aukų minėjimas.

Tokio lygio mokslinis forumas Lietuvoje organizuojamas pirmą kartą. 10 habilituotų daktarų, profesūra pristatė įvairius romų genocido tyrinėjimo aspektus, tuo įrodydami temos svarbą.

10 pranešėjų  iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Slovėnijos, Ukrainos, Moldovos, Vokietijos, Baltarusijos, Serbijos, Rumunijos, Lietuvos kalbėjo apie skaudžiausius įvykius, palietusius romų tautybės žmones 1939-1945 metais, t.y. tais metais, kai jų krauju (kaip ir žydų bei  daugelio kitų tautybių) tvino žemė. Mokslininkų lūpose atgijo kraupūs vaizdai, skaičiai kažkada buvusių gyvų žmonių, tapusių genocido aukomis, anot vieno pranešėjo, nežinojusių, už ką jie turėjo mirti.

Dr. Emmanuel Filhol iš Prancūzijos apžvelgė romų genocidą Europoje, sakydamas, kad romus Vokietijoje persekioti buvo leista jau 1938 metais, minėjo dabar visiems žinomą mirties fabriką – Aušvico koncentracijos stovyklą, vienu kartu dujomis nunuodytus 2 800 romų, alkiu marintus kitose stovyklose (Kroatijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, kitur), medicininius eksperimentus su romų vaikais, teigė, kad per 1939-1945 m. vokiečiai sunaikino 300 000 romų (tai 30 rajono centrų, jei juose  gyventų po 10 000 gyventojų). Užsiminė ir apie romų genocido aukų atminimo įamžinimą..

Faktų apie romų kalinius Aušvico konclageryje pateikė dr. Olesia Isaiuk (Ukraina). Jos surinktais duomenimis, Aušvico konclageryje kalėjęs ir registratūros skyriuje dirbęs ukrainietis padėjo ne tik ukrainiečiams, bet ir romams, jis savo prisiminimuose rašo, kad romai buvo apkaltinami nebūtomis išdavystėmis ir nuteisiami myriop tik dėl jų kilmės. Lektorė citavo šioje stovykloje mirties siaubą mačiusių Mykalo Marunchal, Danyl Čajkovskij prisiminimų, susijusių su romų žudymu, nuotrupas.

Ion Duminica iš Moldovos, ne tik profesorius, habilituotas daktaras, bet ir romų tautybės atstovas, pavadino savo pranešimą citata: „Verčiau jie mus būtų nužudę… Staiga, kaip buvo nušauti visi žydai“. Jis pasakojo apie 25 000 romų – klajoklių, arklių pardavėjų, išmaldos prašytojų, nuteistųjų ir recidyvistų, moterų būrėjų (tokia nacių sugalvota klasifikacija) –  deportuotų į Padniestrę, likimą, apie nežmonišką elgimąsi su jais. Nors tuometė karalienė Regina Elena teigė, kad žudyti romų nevalia, bet jos balsą girdėti turėjusių ausys buvo negirgžios.

Apie romų persekiojmus Baltarusijos ir Lietuvos pasienio regione, remdamasi savo tyrimais, pasakojo dr. Volha Bartach (Vokietija, Baltarusija). Vilniaus, Eišiškių, Ašmenos, Vydžių, Glubokoje romų – tiek klajoklių, tiek sėsliųjų – kančios beveik vienodos. Ir čia vietos gyventojai stengėsi padėti slėpdami juos. Pasakojo vieną istoriją, kaip 1944 m. lapkričio mėn. iš 40 šaudomųjų romų 4 – iems pavyko išsigelbėti ir kaip Novosiadų kaime  (Ašmenos reg.) per vestuves suimti ir keletą dienų laikomi užrakinti buvo sušaudyti 40 romų.

Tyrinėjimuose skirta vietos ir romų genocido aukoms įamžinti. Apie tai kalbėjo dr. Dragoljub Acković iš Serbijos. Jo pranešimo tema „SAMUDARIPEN Romų kultūros muziejuje“ (,,Samudaripen” romų kalba -,,masinės žudynės” – šio str. autorius). Įvairiais būdais – muziejai, paminklai, atminimo lentos – masinės žudynės įamžintos Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Serbijoje. Deja, Lietuvoje vis nepavyksta rasti vietos joms įamžinti, išskyrus „Atminimo akmenis“, nedideles plyteles, įrengtas gatvių grindinyje šalia holokausto aukų namų, vietų, kuriose šie žmonės mokėsi ar dirbo. Jų yra  tik Panevėžyje ir tik 4-ios. Projektą  „Atminimo akmenis“ (idėjos autorius – vokiečių menininkas Gunteris Demnigas) vykdo Lietuvos žmogaus teisių centras, atliktas didelis darbas, bendrauta su Vida Beinoriene, kurios pastangomis kuriamas romų metraštis. Tikimasi, kad entuziastai nepaliks šio darbo. Bet…

Lietuvos romų organizacijos ir bendruomenės aktyvistai jau eilę metų prašo įamžinti Lietuvos romų genocido aukų atminimą. Kreiptasi į įvairias institucijas su pasiūlymais įrengti memorialinį ženklą, lentą žuvusiems romams pagerbti Panerių memorialo komplekse. Romai siūlo vieną iš ten esančių takelių pavadinti ,,Romų alėja“. Alėjos pradžioje jie norėtų matyti nedidelę lentelė ar stendą su užrašu, nurodančiu, kad ši alėja  skirta paminėti čia žuvusius romus, o po lentele siūloma padėti tautos simbolį – vežimo ratą. Romų alėja turėtu tapti ta vieta, kur kiekvienais metais būtų galima tradiciškai pagerbti savo žuvusius ir čia nukankintus tautiečius bei artimuosius. Renginio metu romai ten sodintų po atminimo medelį. Be to, būtina įvertinti ir pateikti informaciją Panerių memorialo muziejuje, surengiant ekspoziciją, skirtą Lietuvos romams II-jo Pasaulinio karo metu.

Tačiau romų nuomonė neišgirta, oficialaus atsakymo negauta, žodžiu Romų visuomenės centras buvo informuotas, kad komisija nusprendė atsakyti į prašymą neigiamai, nes, atseit, nėra faktų, kad romai buvo žudomi Paneriuose. TOKIŲ FAKTŲ YRA.

Konferencijos pranešėjų nuomone, apie visas nacių ir komunistų režimo aukas reikia kalbėti, kad ateities kartos apie tai žinotų. Tiesiog būtina apklausti dar esančias ir genocidą patyrusias aukas (jų jau labai reta!) bei jų perduotus atsiminimus savo draugams, artimiesiems… Ir visa tai apibendrinus, skleisti masinėse informavimo priemonėse.

Na, o tokios konferencijos turėtų būt dažnesnės, nes jos padeda romams geriau pažinti savo istoriją, o mums – daugiau sužinoti apie juos.

P.S. Dabar pasaulyje gyvena 4-5 milijonai romų, iš jų 2-5 mln. – Turkijoje, per 500 tūkstančių Rumunijoje, 100 tūkstančių – Jungtinėje Karalystėje, apie 50 tūkstančių pas kaimyninėje Lenkijoje. Lietuvoje gyvena tik 2 tūkstančiai romų.

Tekstas parengtas įgyvendinant Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio bendradarbiavimo stiprinimo projektą, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) lėšomis. Projektas skirtas stiprinti Žmogaus teisių organizacijų koaliciją.