Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio praėjusiais metais susitraukė iki 12,4 proc., praneša Statistikos departamentas. Tai – 0,6 proc. mažiau negu 2018-aisiais. Lygių galimybių ekspertai sako, kad statistiką pakoregavo ne lyčių lygybės padidėjimas, o ekonominiai procesai.
Skirtumai tarp vidutinių moterų ir vyrų atlyginimų pradėjo mažėti prieš kelerius metus. Tačiau labiausiai šį pokytį reikėtų sieti ne su lyčių lygybės padėties pagerėjimu, teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas.
„Progreso lyčių lygybės srityje, sprendžiant iš įvairių duomenų ir indeksų, nėra jau kuris laikas. Kalbant apie darbo rinką – įmonių, kurios aktyviai diegtų lygias galimybes darbovietėje, peržiūrėtų savo darbo užmokesčio sistemas pagal lytį, yra tik saujelė. Valstybinės darbo inspekcijos atliekami patikrinimai įmonėse atskleidžia, kad dažnai darbdavių taikomos lygių galimybių priemonės yra formalios ir deklaratyvios. Atlyginimų skaidrumas, kuris taip pat padėtų kovoti su nelygiaverčiais moterų ir vyrų atlyginimais, Lietuvoje irgi nėra prigijęs“ – problemas vardina D. Paulauskas.
Ekspertas pastebi, kad atotrūkio sumažėjimas siejamas su makroekonominėmis priežastimis – padidėjusiu vyrų nedarbu (ypač regionuose), moterų ir vyrų nedarbo lygių skirtumu, taip pat – augusiais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimais. Sodros duomenimis, labiausiai pajamų augimą galėjo pajusti sveikatos priežiūros specialistai, kilo ir socialinių darbuotojų, mokytojų darbo užmokestis. Moterys tarp visų šių profesijų atstovų sudaro daugumą. Tarp viešojo sektoriaus darbuotojų moterų yra 68 proc.
D. Paulausko teigimu, feminizuotų profesijų prestižo ir atlygio kėlimas yra tik vienas iš kelių būdų paveikti atlyginimų atotrūkį, tačiau būtų neatsakinga pasikliauti tik tuo, nes taip sprendžiama tik dalis problemos.
Donatas Paulauskas, asmeninio archyvo nuotr.
„Statistikos departamento duomenys atskleidžia keletą probleminių aspektų. Matome, kad privačiame sektoriuje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis netgi šiek tiek išaugo ir siekia 14,4 proc. Matome, kad yra sričių, kur moterys uždirba 37,3 proc. mažiau nei vyrai – viena tokių yra finansinė ir draudimo veiklos sritis. Matome, kad atotrūkis labiausiai išauga 35-44 metų amžiaus grupėje – intensyviausiu karjeros augimo laikotarpiu, kai tuo pačiu atsiranda ir šeiminis gyvenimas, susilaukiama vaikų“ – tvirtina ekspertas.
Jo manymu, atotrūkio mažinimui turėtų būti skirtos tikslinės priemonės, nes jį sukelia skirtingos problemos, tokios kaip moterų karjeros pertrūkiai (kai dažniausiai būtent moterys eina vaiko priežiūros atostogų), segregacija švietimo srityje (kai moterys susitelkia į švietimo, sveikatos, socialinio darbo specialybes, o vyrai studijuoja IT, inžineriją ir gamybą), kuri persikelia į darbo rinką, didesnė vyrų dalis vadovaujančiose pareigose, skirtinga moterų derėjimosi galia, tiesioginė ir netiesioginė atlygio diskriminacija dėl lyties.
„Šį atotrūkį galėtų sumažinti didesnis tėvų įtraukimas į vaikų ir buities priežiūrą, atlyginimų skaidrumas ir atlyginimų atotrūkių viešinimas pagal lytį, lygių galimybių planavimas įmonėse, nestereotipinis karjeros konsultavimas mokyklose ir kitos tikslingos bei apgalvotos priemonės“ – tikina D. Paulauskas.
