Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) publikavo ilgai laukto tyrimo rezultatus – ES šalyse atlikta moterų apklausa apie jų patirtą smurtą.
Išsamioje apklausoje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse. Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, taip pat seksualinį priekabiavimą darbe. Tyrimas šia tema paskutinį kartą vyko 2014 metais.
Smurtą patiria ketvirtadalis
FRA duomenimis, ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir / arba seksualinį smurtą. Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc. dalyvių. ES vidurkis šiuo klausimu siekia 13,5 proc. Seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. respondenčių Lietuvoje. ES šalių vidurkis – 17,2 proc.
Kadangi moterys smurtą dažniausiai patiria artimoje aplinkoje, o smurtautojas dažnu atveju būna sutuoktinis ar partneris, tyrimo autoriai dalyvių atskirai klausė ir apie patirtą intymaus partnerio smurtą.
Tyrimas parodė, kad fizinį ir / ar seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių patyrė 31 proc. moterų.
„Ne veltui sakoma, kad pavojingiausia vieta moteriai yra jos pačios namai. Statistiką grindžia ir mūsų nacionaliniai duomenys. 2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų – daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo paskirtas tiems patiems asmenims pakartotinai. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Ne visais atvejais orderiai skirti aukų partneriams, tačiau visi jie žymi smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat svarbu paminėti, kad orderis yra tik laikina situacijos sprendimo priemonė“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.
Mintautė Jurkutė, M. Ambrazo nuotr.
Kas pasikeitė per 10 metų?
ES lygmens tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Lyginant duomenis galima pastebėti pokyčius ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų. „Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau – 25 proc. – moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose – 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. – 30 proc. Kita vertus, teigiamus pokyčius reikia vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų. Pavyzdžiui, kitas Tarnybos tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią“, – komentuoja M. Jurkutė.
Kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos smurto pateisinimui, aukų kaltinimui. Lietuvos gyventojų požiūrį atskleidžia kita šių metų apklausa – vasarį žmonių ES šalyse nuomonės apie smurtą prieš moteris teiravosi „Eurobarometras“.
Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą. „Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, – teigia M. Jurkutė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kviečia informaciją apie smurtą lyties pagrindu ir pagalbą jį patyrus rasti svetainėje www.visureikalas.lt
