Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirstant nuomonių, kad 2009 metais priimtos Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos nebėra aktyviai taikomos LGBT bendruomenės atžvilgiu, kyla poreikis priminti šių pataisų priėmimo istoriją ir poveikį LGBT bendruomenės atstovų išraiškos ir žodžio laisvei.
LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas priimtas dar 2002 metais, siekiant apibrėžti viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų bei jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
Seimo žmogaus teisių komiteto posėdyje svarstant įstatymo pataisas dalyvavęs Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko prisimena, kaip 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys Mantas Varaška pasiūlė tarp neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos įtraukti informaciją, „kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius“. Atsitiktinumas ar ne, tačiau tuo pačiu metu panašus įstatymas buvo svarstomas Sankt Peterburgo (Rusijos Federacija) įstatymų leidžiamajame susirinkime. LGL vadovui susidarė įspūdis, kad Lietuvos parlamentarai „pasiskolino“ Sankt Peterburge priimto įstatymo nuostatas teikdami LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas ir šis faktas ypatingo pasipiktinimo Lietuvoje nesukėlė. Sankt Peterburge priimtas įstatymas, draudžiantis „homoseksualumo propagandą“, vėliau buvo federaliniu lygmeniu priimtas visoje Rusijos Federacijoje.
2008–2012 m. kadencijos Seimo narių Gintaro Songailos ir Manto Varaškos, kartu su kitais tuometinio Seimo nariais, inicijuotos LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos sulaukė Seimo narių pritarimo visų svarstymų plenariniuose posėdžiuose metu. Tuo metu asociacijos LGL atstovai aktyviai agitavo prieš šių įstatymo pataisų priėmimą ir kreipėsi pagalbos į įvairias tarptautines institucijas ir organizacijas, tačiau pakeisti tuometinių Seimo narių homofobinėmis nuostatomis paremtų įsitikinimų buvo neįmanoma.
Seimui priėmus įstatymo pataisas, kuriomis informacija, „kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius“, prilyginama darančiai neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, įstatymas buvo perduotas pasirašyti kadenciją baigiančiam tuometiniam Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui. Sulaukęs Europos Parlamento rezoliucijos, kuria smerkiamos siūlomo įstatymo nuostatos, Europos Komisijos, „Amnesty International“, „Human Rights Watch“, „ILGA-Europe“ ir „ILGA-World“ pareiškimų, Prezidentas Valdas Adamkus įstatymą vetavo. Tuo tarpu parlamentarai, nepaisydami tarptautinių institucijų ir organizacijų kritikos, Prezidento veto atmetė.
Prezidentui Valdui Adamkui baigus kadenciją, įstatymas vėl grįžo į LR prezidentūrą, kaip vienas pirmųjų darbų naujai išrinktai Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Pirmojo oficialaus vizito į Švediją išvykusi Dalia Grybauskaitė spaudos konferencijoje sulaukė kritikos dėl diskriminuojančių LGBT bendruomenės atžvilgiu įstatymo nuostatų. Švedijos diplomatai išsakė savo susirūpinimą dėl priimto įstatymo ir to, kaip jis paveiks Lietuvą. Jie Prezidentės prašė kiek įmanoma greičiau pataisyti įstatymą. Netrukus D. Grybauskaitė lankėsi Europos Parlamente, kur taip pat sulaukė europarlamentarų klausimų dėl Lietuvoje priimto įstatymo.
Grįžusi į Lietuvą Prezidentė taip pat vetavo šį įstatymą ir sudarė darbo grupę įstatymo nuostatoms tobulinti. Iš įvairių interesų grupių, tame tarpe Lietuvos Vyskupų Konferencijos, atstovų sudaryta darbo grupė po ilgų svarstymų „meistriškai“ perfrazavo tarptautiniu lygmeniu kritikuotą įstatymo nuostatą. Darbo grupė pasiūlė įstatymo nuostatose apibrėžtą informaciją, „kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius“ pakeisti į informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Prezidentė priėmė darbo grupės siūlytus įstatymo keitimus ir vėliau sulaukusi klausimų dėl šio įstatymo nuostatų gynėsi, kad įstatymo nuostatose „nėra kalbama apie homoseksualumą“. Tačiau, LGL vadovo teigimu, įstatymo nuostatos nuo pirminio varianto „nepakito, tik buvo išdėstytos kitais žodžiais“.
Netrukus Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų Visuotinės periodinės peržiūros ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto mechanizmų. Nuo pat pirmųjų žmogaus teisių padėties Lietuvoje vertinimų, Lietuva nuolatos sulaukdavo pastabų dėl diskriminuojančių LGBT bendruomenės atstovų atžvilgiu LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų. LGL vadovas Vladimiras Simonko turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti pirmajame Lietuvos ataskaitos Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių pakto komitetui svarstyme Ženevoje (Šveicarija). Ataskaitą pristačiusi Lietuvos delegacija sulaukė trijų iš eilės dabartinio Pagrindinių Teisių Agentūros direktoriaus Michael O’Flaherty klausimų dėl LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo poveikio Lietuvos LGBT bendruomenei. Savo ruožtu, Lietuvos delegacija atsakinėdama rusų kalba dievagojosi, kad įstatymo nuostatos „jokiu būdu nediskriminuoja LGBT bendruomenės atstovų“. „Tuo metu supratome, kad kol nebus precedentinės bylos, mes negalėsime įrodyti, kad jis iš tiesų yra taikomas LGBT bendruomenės atžvilgiu,“ – komentavo LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Ilgai laukti precedentinio atvejo nereikėjo. 2013 metais Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL sukūrė socialinę reklamą, kuria kviečiama dalyvauti netrukus Vilniuje vyksiančiose „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę!“. Dėl reklaminių vaizdo klipų transliacijos organizacija kreipėsi į nacionalinį transliuotoją LRT. Netrukus LGL sulaukė LRT pasiūlymo socialinę reklamą transliuoti su indeksu „S“ (skirta tik suaugusiems) ir tik po 23.00 val., kuomet buvo taikomi didžiausi reklamos įkainiai. Į nesibaigiančius bylinėjimusis su Vilniaus miesto savivaldybe dėl leidimo žygiuoti Gedimino prospektu įsitraukusi organizacija neturėjo galimybių ir resursų su diskriminuojančiu požiūriu teikiant paslaugas kovoti teisinėmis priemonėmis. LGL kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT), skųsdama LRT sprendimą dėl Lietuvoje gyvenančių asmenų įvairovę pabrėžiančių vaizdo klipų cenzūros. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų įsitikinimu, vienas vaizdo klipas buvo tinkamas, o kitą buvo galima transliuoti tik su indeksu „S“ (skirta tik suaugusiems).
2014 metais asociacijos LGL socialinės kampanijos „KEISK“ vaizdo klipo kelią į televizijos eterį taip pat užkirto cenzūra. Šį kartą komercinio kanalo „TV 3“ atstovai patys kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su prašymu išaiškinti, ar LGL klipas nepažeidžia LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų. Gavusi Žurnalistų etikos inspektorės rekomendacinio pobūdžio išvadą dėl klipo „žalingumo nepilnamečiams“, televizija pasiūlė LGL jį rodyti nuo 23 iki 6 valandos pažymėjus indeksu „S“. Galiausiai socialinę reklamą išdrįso transliuoti „INFO TV“, kuriai vėliau už šį žingsnį skirtas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų apdovanojimas Žiniasklaidos balso kategorijoje.
2014 metų spalio 23 dieną asociacija LGL kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti ŽEIT išvadą. Spalio 27 dieną naujienų agentūra „BNS“ pranešė, kad teismas nusprendė nepriimti asociacijos LGL skundo dėl ŽEIT išvados, jog socialinė reklama apie LGBT asmenis turi būti ribojama, nes daro neigiamą poveikį nepilnamečiams; nurodęs, kad išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas.
2014 metų spalio 25 dieną LGL kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę nevykdymo. Oficialiame skunde, parengtame bendradarbiaujant su Europos LGBTI asmenų organizacija „ILGA-Europe“, akcentuojama, kad Lietuva pažeidžia ES sutartyje, ES pagrindinių teisių chartijoje bei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintą teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę.
Netrukus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu Neringos Dangvydės pasakų knyga „Gintarinė širdis“ pripažinta daranti žalą vaikams iki 14 metų. Aukščiausiąjį Teismą pasiekusios bylos istorija prasidėjo 2014 metų pradžioje. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) pats išleido, o vėliau ir sustabdė knygos „Gintarinė širdis“ platinimą, viešai pasakų rinkinį pavadinęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Vėliau pasirodžiusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada pasakas įvardijo kenksmingomis nepilnamečiams iki keturiolikos metų bei skatinančiomis kitokią nei LR Konstitucijoje įtvirtintą šeimos kūrimo formą. Apskundus išvadą Administraciniam teismui, teismas nurodė, kad Tarnybos pateiktas raštas yra tik rekomendacinio pobūdžio nuomonė, kuri nėra privaloma. Vis dėl to bylai atsidūrus Apylinkės teisme, LEU tvirtino tik vykdęs Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nurodymą ir būtent dėl to sustabdęs „Gintarinės širdies“ platinimą. Knygos autorė ryžtingai įsitraukė į teisinį procesą, o vėliau jos pasakos išleistos keturių nevyriausybinių organizacijų. Autorė iki šiol bylinėjasi, byla buvo nukeliavusi iki Aukščiausiojo teismo, teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo, procesas iki šio nepasibaigė.
„Faktas, kad Lietuvoje egzistuoja ir yra taikomas LGBT bendruomenės atstovų išraiškos ir žodžio laisvę varžantis įstatymas tik dar labiau sustiprino nepakantumo LGBT asmenims atmosferą šalyje ir įteisino diskriminaciją šių žmonių atžvilgiu. Netrukus pagrindiniuose šalies naujienų portaluose prie naujienų, susijusių su LGBT žmogaus teisėmis, atsirado užsklandos, prašančios skaitytojo patvirtinti, kad jis yra pilnametis. Taigi bet kokia informacija apie LGBT asmenis buvo prilygintinta kenksminga nepilnamečiams. Apie šį įstatymą puikiai žinojo ir teologijos mokytojai, dorinio ugdymo pamokų metu homoseksualumą prilyginę kanibalizmui ir kitais būdais skatinę neapykantą homoseksualiems asmenims,“ – komentavo LGL vadovas Vladimiras Simonko.
„Stebina principinis atsakingų Lietuvos institucijų nenoras panaikinti diskriminacinio pobūdžio LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas. Nuo pat šalies dalyvavimo Jungtinių Tautų Visuotinės periodinės peržiūros ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto mechanizmuose pradžios, Lietuva kiekvienais metais tarptautinei žmogaus teisių bendruomenei nepaliauja aiškintis dėl šio įstatymo nuostatų. Tai – vienintelė rekomendacija, kuriai Lietuva išimtinai nepritaria, tikindama, kad šis įstatymas nėra taikomas diskriminuojančiu būdu. Jei minėtos įstatymo nuostatos nebebus taikomos ateityje, kodėl jos nėra panaikinamos? Tol, kol Lietuvoje galios šis įstatymas, LGBT žmogaus teisės išliks žmogaus teisių diskurso paraštėse,“ – įsitikinęs LGL vadovas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamą projektą „Demokratijos stiprinimas – nepriklausomos informacijos sklaida ir žmogaus teisių principų įtvirtinimas“.
