Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Aktualu

Pagarbos žmogui apdovanojimo nominantai: investicijos į žmogiškumą atsiperka

Lino Žemgulio nuotr.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba | 2022 04 19

„Žmogaus teisių srityje įgyvendintas iniciatyvas reiktų traktuoti kaip investicinius projektus“, – sako žurnalistas Andrius Tapinas. Jo vadovaujamos „Laisvės TV“ akcija „Laisvės kelias“, kartu su iniciatyvomis „Stiprūs kartu“ bei „Sienos grupė“, šiemet nominuota Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų pagarbos žmogui kategorijoje.

Pirmą kartą šiemet teikiamas Pagarbos žmogui apdovanojimas skiriamas už pastangas išlaikyti žmogiškumą bei užtikrinti žmonių orumą, už žmogaus teisių iniciatyvas, poelgius ir darbus visuomenei sunkiu laikotarpiu arba krizės metu.

Apdovanojimai skatina daugiau žmonių daryti gerus darbus

„Apdovanojimams nominuoti projektai yra apie rūpestį ne savimi, o kitais. Tas rūpestis reikalauja daug mūsų laiko, lėšų, kitų resursų, o grąžos, regis, negauname. Bet iš tikrųjų grąža – didžiulė, nes kiekvienas projektas, įgyvendintas žmogaus teisių srityje ir nominuotas įvairiose kategorijose, yra mažas akmenukas, kurį mes įdedame į mūsų valstybės sienos statybą. Iš arti pažiūrėjus, gal ir nesimato, bet kai atsitrauki ir pasižiūri iš perspektyvos, pamatai, kad mes jau esame pastatę visai neprastą sieną ir ji tikrai augs“, – apie žmogaus teisių srities projektų svarbą kalba A. Tapinas.

„Visi šie projektai yra „grassroots“ (liet. kylantis iš bendruomenės iniciatyvos) judėjimas, kuris bet kokiai valstybei yra labai svarbus: kai žmogus išeina iš rutinos ir supranta, kad jis reikalingas ne tik tam, jog uždirbtų pinigus, išlaikytų šeimą, mokėtų mokesčius, bet jam pradeda rūpėti ir tai, kas vyksta aplinkui. Tas rūpestis turi daug saviraiškos galimybių. O kai žmonės pamato, kad vieni daro, apie juos kalba ir juos įvertina (viešumas yra labai svarbus!), atsiranda vis daugiau norinčių daryti gerus darbus“, – komentuoja A. Tapinas.

Jis įsitikinęs, kad žmonės iš prigimties yra geri, norintys lygių teisių, teisybės, taikos, o, atsidūrus tarp bendraminčių, šie jausmai multiplikuojasi.

Anot jo, jeigu, praėjus pusantrų metų nuo „Laisvės kelio“, daugybė žmonių pasiūlė šią iniciatyvą apdovanojimams, reiškia „įspaudėme žmonėms į atmintį faktą, kad tą gražią rugpjūčio dieną mes ėjome išvien dėl kitų“.

Prieš pusantrų metų surengtas „Laisvės kelias“, kai į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Medininkų pasienio užkardos susijungė 50 tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, išreikšdami palaikymą už demokratiją kovojantiems Baltarusijos piliečiams, paliko dvejopą poveikį.

„Pirma, mums patiems buvo svarbu parodyti, kad galime susitelkti ne tik dėl savęs, bet ir dėl kaimynų. Manau, kad dabartinis neįtikėtinas susitelkimas dėl Ukrainos kažkokia kibirkštėle žybtelėjo per „Laisvės kelią“. Antras poveikis – parodyti baltarusiams, kad jie – ne vieni, kad mes esame su jais tiek, kiek galime. Aš tik jaučiu kartėlį, kad baltarusiams nepavyko iki galo, nes diktatorius tebėra savo vietoje. Bet, matyt, negali vienas renginys pakeisti esamos santvarkos, kaip kad tikrasis Baltijos kelias pakeitė mūsų matymą ir viziją“, – mąsto „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas.

Apžvelgdamas ne tik 2020–2021 metais įgyvendintus projektus, kurie bus pristatyti Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, bet visą pastarajį dešimtmetį, A. Tapinas sako, kad Lietuva žmogaus teisių srityje stipriai pasistūmėjo į priekį, nors ir tebeturi spręstinų problemų.

„Nuo pat įsikūrimo „Laisvės TV“ remia idėją, kad visų žmonių teisės Lietuvoje turi būti lygios. Mes turime tai užtikrinti, rodome tai savo laidose ir akcijose. Suprantu, kad žmonėms norisi greito pokyčio, tačiau skatinimas eiti į priekį pamatuotais, protingais žingniais yra efektyvesnis, negu bandyti peršokti griovį iš karto, kaip, manau, buvo paskubėta su Partnerystės įstatymu. Tad aš žiūriu, kad mūsų veiksmai būtų efektyvūs. Aišku, žmogaus teisių srityje visada norisi didesnės pažangos ir tai mes suvokiame ir kaip savo, „Laisvės TV“, įsipareigojimą“, – sako A. Tapinas.

Svarbi darbo dalis – visur ieškoti žmogiškumo

„Sienos grupės“ įkūrėja Rita Škriadaitė-Vrubliauskė sako nustebusi, kad daug žmonių Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams pasiūlė būtent šią iniciatyvą, skirtą gelbėti prie Lietuvos–Baltarusijos sienos atsidūrusių migrantų gyvybes ir suteikti jiems humanitarinę pagalbą.

„Nustebome, kad buvome nominuoti. Lygybės ir įvairovės apdovanojimai vyksta nacionaliniu lygmeniu, o mūsų veikla tokia nepatogi, mes tuo pačiu nacionaliniu lygmeniu dalyvaujame ir ikiteisminiuose procesuose, kur prieš mus pateikti kaltinimai, vykta galios kova“, – paaiškina „Sienos grupės“ įkūrėja.

Rita Škriadaitė-Vrubliauskė | Martyno Ambrazo nuotr.

„Nedarėme nieko tokio, kas pažeistų įstatymus, bet iškart supratome, kad mūsų veikla įlenda į nišą, kuri Lietuvoje buvo tabu. Todėl ir pradėjome veikti, nes pasienyje vyko sudėtingi dalykai, matėme, kokius siaubingus dalykus rašė ir rodė lenkų aktyvistai, tuo tarpu Lietuvoje buvo skelbiama, jog pasienyje viskas gerai – žmonėms tokia žinia yra patogesnė. Net kritiškai mąstantys žmonės mums sakė „viskas ten stabilu, nieko nereikia judinti“. Taigi, „Sienos grupė“ įlindo į tarpą, kuris iki šiol buvo uždarytas visiems, išskyrus pareigūnus. Mūsų veikloje – daug kontraversiškumo, dėl to ir netikėta ši nominacija“, – prisipažįsta R. Škriadaitė-Vrubliauskė.

Didžiausią liūdesį „Sienos grupės“ savanorių veikloje sukelia selektyvios aplinkinių nuostatos, esą vieni žmonės gali mirti, kiti – ne. Savanoriai nuolat klausosi neigiamų komentarų apie jų išgelbėtus žmones.

„Todėl Pagarbos žmogui apdovanojimo nominacija Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose suteikia tikėjimo, kad dalis visuomenės vadovaujasi tokiomis pačiomis vertybėmis, kaip ir mes, jog žmogaus gyvybė ir orumas yra svarbūs nepaisant jo kilmės, klaidų ir padarytų pasirinkimų“, – kalba „Sienos grupės“ įkūrėja.

Anot jos, visa „Sienos grupės“ veikla akcentuoja žmogaus orumą. Tikėjimas, kad kiekvienas žmogus vertas pagarbos, neturi patirti kančios ar mirti, ir suvienijo šios grupės savanorius, į kurių gretas jau prisijungė apie 100 žmonių.

„Kai atvažiuojame teikti pagalbą Baltarusijos–Lietuvos pasienyje aptiktam žmogui, jis guli bejėgis, sušalęs, šlapias. Sakome – tu turi nusirengti, pasikeisti rūbus. Tai yra orumo momentai ir mums svarbu, kad žmonės nesijaustų žeminami ar niekinami, juk į pasienio miškus jie atkeliauja su baime akyse ir nuostata, kad jie yra beverčiai, nes kelyje jau būna patyrę smurto. Tas momentas, kai jie patiki, jog mes ateiname kaip draugai, būna labai stiprus – mes pirmi jų kelionėje sutikti žmonės, kurie nori padėti“, – pasakoja R. Škriadaitė-Vrubliauskė.

„Sienos grupės“ savanorius vienija vertybinė laikysena – matyti kievieną pasienyje aptinkamą žmogų kaip individą, nesuvienodinti kelių tūkstančių žmonių į vieną siaurą paveikslą, nes kiekvienas turi savo istoriją, kodėl jis bėga iš gimtinės ieškoti saugesnio gyvenimo.

„Mūsų darbas – intensyvus ir savanoriškas, humanitarinę pagalbą teikiame iš žmonių paramos. Gydytojai labai nustemba, kad jie suteikia pagalbą pasienyje surastiems žmonėms, o iš ligoninės jie realiai vėl grįžta į mišką, nebent mes kreipiamės į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Didelė mūsų darbo dalis yra visur ieškoti nišos, kur būtų žmogiškumas. Kai skambiname pareigūnams, įstaigoms, medikams, visi sprendimai priklauso nuo žmogiškumo. Džiaugiamės, kad nemažai specialistų išgirsta, jog mūsų globotiniai yra žmonės, o ne „tie pabėgėliai“, – pasakoja R. Škriadaitė-Vrubliauskė.

Rudens vidury pradėjusi veikti „Sienos grupė“ jau suteikė pagalbą maždaug 60-čiai žmonių, rastų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Kai kuriems iš jų užteko paprastos humanitarinės pagalbos, tačiau daug jų būtų neišgyvenę.

„Sienos grupės“ savanoriai jau pastebi, kad, be išgelbėtų gyvybių, jų veikla atnešė daug platesnės naudos: paskatino kritinį mąstymą ir parodė realią, nepagražintą situaciją Lietuvos pasienyje.

„Stiprūs kartu“ veikia kaip reanimacija

Trečioji iniciatyva, šiemet nominuota Pagarbos žmogui apdovanojimo kategorijoje, yra jau virš 8 tūkst. savanorių sutelkusi iniciatyva „Stiprūs kartu“.

„Mes esame platforma, kuri atsiranda labai greitai, kai to reikia, kai visuomenėje iškyla kritinių situacijų. Stengiamės daryti tai, ko kiti nedaro, užpildome tam tikrus vakuumus. Medikų terminais, mes esame reanimacija, o kol užsikuria valstybinės institucijos, jau būna slaugos metas“, – „Stiprūs kartu“ esmę paaiškina šios iniciatyvos vedlys Edmundas Jakilaitis.

Žurnalistas tvirtina, kad „Stiprūs kartu“ neturi tikslo mokyti ar auklėti visuomenę. „Stiprūs kartu“ sutelkia tuos, kurie jau seniai yra susiorientavę ir jiems nereikia aiškinti, ką veikti. Mes tiesiog sukuriame platformą tūkstančiams žmonių, kurie krizėje pirma pasižiūri į kitus, o ne į save“, – apibūdina E. Jakilaitis.

2020–2021 metų darbus apimančiuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose „Stiprūs kartu“ nominuoti Pagarbos žmogui apdovanojimui už padėti nusiteikusių savanorių suvienijimą koronaviruso pandemijos įkarštyje. Savanoriai padėjo ligoninėse dirbantiems medikams, izoliacijoje esantiems žmonėms, taip pat asmenims, kuriems dalies kasdienių paslaugų gavimas pandemijos metu tapo neįveikiama užduotimi.

„Stiprūs kartu“, mano galva, išgelbėjo šimtus tūkstančių žmonių nuo Covid-19 ligos, kai dar nebuvo vakcinų, suorganizuodami didžiausią savanorių tinklą, kuris pandemijos pradžioje pasitarnavo tam, jog žmonės nerizikuotų savo sveikata ir gautų reikiamus produktus į namus. Kalbu ne tik apie maistą, mūsų savanoriai į namus vežė ir ostijas, kad žmonės galėtų priimti Komuniją“, – „Stiprūs kartu“ pradžią 2020-ųjų pavasarį prisimena žurnalistas E. Jakilaitis.

Edmundas Jakilaitis | Martyno Ambrazo nuotr.

Balsuoti už Pagarbos žmogui apdovanojimo nominantus ir kitas labiausiai įsiminusias žmogaus teisių iniciatyvas galite „LRT.lt“ portale. Anketa veiks iki balandžio 24 d.

Šie projektai bus pristatyti ir pagerbti balandžio 26 d. vyksiančiuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, kuriuos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu, nacionaline LGBT teisių organizacija „LGL“ ir Moterų informacijos centru. Generalinis renginio rėmėjas „Swedbank“. Pagrindiniai rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Britų taryba, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Integre Trans“, Norvegijos Karalystės ambasada, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai 2020–2021 yra organizuojami įgyvendinant projektą „#HATEFREE: stiprinant dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą neapykantos kalbos prevencijos ir lygių galimybių sklaidos srityse“. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki