„Moterys nėra tik aukos, kurias tenka ginti ginkluotos invazijos metu. Jos yra sukaupusios daug ekspertizės, todėl neturėtų būti nustumiamos į paraštes sprendžiant svarbius, tiek su karu, tiek su šalies atstatymu susijusius klausimus“ – įsitikinusi Ukrainos moterų fondo vadovė Natalija Karbowska.
Natalija – viena iš gausaus būrio eksperčių, Švedijos karalystės ambasados Lietuvoje kvietimu gegužės 25-26 d. atvykusių dalyvauti Vilniuje vykusioje konferencijoje Lyčių lygybė ir smurtas prieš moteris: ES ir Rytų Partnerystės šalių iššūkiai.
Konferencijos akimirka, lrs.lt nuotr.
Renginyje, sutelkusiame per pusantro šimto dalyvių – NVO, diplomatinio korpuso, valstybinių ir ES institucijų atstov(i)ų – buvo kalbama apie smurto prieš moteris problemas karo ir kitų krizių kontekste, su lyčių lygybe siejamus Europos Sąjungos užsienio politikos aspektus, pristatyti lyčių lygybės pažangos stebėsenos įrankiai ir sukurta platforma moterų organizacijų atstovėms iš Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių įvardinti iššūkius, su kuriais susiduria aktyvistės, siekdamos užtikrinti moterų žmogaus teisę gyventi nepatiriant smurto.
Konferencijos dalyvės iš Armėnijos, Azerbaidžano, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos atskleidė, kad, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris, tenka įveikti daug kliūčių, kurios savo esme skirtingose šalyse ne daug kuo tesiskiria. Atrodytų, daugumoje valstybių priimti pažangūs įstatymai ar strateginiuose dokumentuose integruotos Stambulo konvencijos nuostatos, tačiau iš esmės smurto prieš moteris problema sprendžiama vangiai. To priežastimi tampa valstybės sienų nepaisantis patriarchalinis mentalitetas – tiek visuomenėje, tiek politiniuose sluoksniuose išliekantis pasipriešinimas lyčių lygybės nuostatoms, nepakeitus kurių elgesio permainų tikėtis neverta.
Konferencijos akimirka, lrs.lt nuotr.
Šis pasipriešinimas įgyja pačias įvairiausias formas. Viena jų – politinės valios stoka. Ji reiškiasi lyčių lygybės tikslų nustūmimu į politinės darbotvarkės paribius, nesuteikiant deramos reikšmės atsako į smurtą artimoje aplinkoje klausimams, o tuo pačiu ir jų sprendimo finansavimui.
Kita bendra tendencija – XIX a. menantys stereotipai apie lyčių vaidmenis šeimoje ir visuomenėje. Moterims priskirtas rūpinimasis kitais (vyru, vaikais), namų sfera ir su tuo susiję kantrumo, nuolankumo, paklusnumo imperatyvai. Vyrams – ryžtingo, sprendimus priimančio „medžiotojo“ funkcija viešoje srityje ir teisė į savęs bei aplinkinių kontrolę. Visa tai palaiko mitus apie moterų „išprovokuotą“ vyrų smurtą. Jį patyrusiosios moterys visuomenės akyse paverčiamos kaltomis dėl to, kas nutiko. Visose šalyse formaliai pripažįstamas poreikis keisti nuostatas apie tradicinius lyčių vaidmenis, tačiau į nuoseklų švietimą, kuris padėtų formuoti lyčių stereotipais neiškreiptą pasaulėvoką, investuojama vangiai.
Konferencijos akimirka, lrs.lt nuotr.
Smurto prieš moteris klausimai tampa ypač skaudūs politinių represijų ir karo kontekste. Prasidėjus persekiojimams Baltarusijoje moterų teises ginusios organizacijos buvo uždarytos, daugelis aktyvisčių įkalintos arba pabėgo iš šalies. Tačiau moterų solidarumo tinklai nenutrūko. Net tokiomis sunkiomis sąlygomis pavyksta palaikyti tarpusavio ryšius, susitikus privačioje erdvėje, tarkim, virtuvėje, ir kalbėtis įvairiais moterims svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, vaikų priežiūra, jų užimtumo organizavimas ir pagalba nukentėjus nuo smurto. Šie, atrodytų, „nesvarbūs“ buitiniai klausimai iš esmės padeda moterų judėjimui neužgesti ir priešintis režimui. Taip pat primena dar ir dar kartą, jog viskas, kas yra asmeniška, yra ir politiška.
Ukrainos moterų padėtį apsunkina karo situacija. Joms grėsmė patirti ypač žiaurų fizinį ir seksualinį smurtą padidėjo kelias dešimtis kartų. Ir rizika kyla ne tik dėl įsibrovėlių veiksmų. Karas sustiprina problemas, kurios jau egzistavo visuomenėje – galia piktnaudžiaujantys partneriai dėl karo netampa labiau atjaučiantys, o pabuvojusieji fronte visuomenės akyse įgyja „neliečiamybę“ prievartos artimoje aplinkoje atvejais. Smurto grėsmė persekioja pabėgėles. Smurto artimoje aplinkoje atvejai prieš moteris iš Ukrainos žinomi ir Lietuvoje.
Konferencijos akimirka, lrs.lt nuotr.
Tarptautinė konferencija suteikė progą išgirsti moterų balsus – liudijančius sudėtingas situacijas, nurodančius sistemines spragas, siūlančius išeitis. Jie svarbūs siekiant veiksmingų ir tvarių smurto prieš moteris problemos sprendimų, bet dažnai yra nuvertinami ar tiesiog užtildomi. Vyriausybės pralošia nepaisydamos NVO ekspertizės, kuri sukaupta dirbant su prievartą patyrusiomis moterimis.
Smurtas prieš moteris glaudžiai siejasi su lyčių nelygybe, yra jos priežastis ir pasekmė. Problemai šalinti reikalingas kompleksinis požiūris, kompetencija, metodologinių prieigų įvairovė ir sistemingai finansuojamos priemonės. Jeigu valstybės daugiau investuotų į bendrą darbą su NVO, būtų išsaugotos moterų gyvybės, užtikrinta šeimų, visuomenės gerovė ir atstatytas tikėjimas teisingumu.
Straipsnis yra Vystomojo bendradarbiavimo platformos įgyvendinamo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto #VBirNVO4, dalis.
