Protestuotojai prieš šauktinių kariuomenę: kiekvienas turi teisę nežudyti

Vilniuje įvyko mitingas, raginęs valstybės vadovus persvarstyti šauktinių kariuomenės reikalingumą. Protestuotojai, Kudirkos aikštėje skandavę šūkį „Kiekvienas turi teisę nežudyti, visi turi teisę kalbėti“ kritikavo, anot jų, skubiai ir nepasitarus su visuomene įvykdytą šauktinių kariuomenės grąžinimą. Reginio metu nemokamai dalintas ir organizatorių paruoštas maistas, apeliuojant į gerai žinomą šūkį „Maisto, ne bombų“. Per šimtą protestuotojų pasitiko trys dešimtys juos nepalaikančiųjų, trukdžiusių protestą šūksniais ir riksmais.

Sprendimas grąžinti šauktinius – nedemokratiškas

Vienas iš protesto organizatorių, Tomas Marcinkevičius, sakė, kad sprendimas grąžinti šauktinius priimtas keliems asmenims pasitarus už uždarų durų ir Seimui nubalsavus už jį skubos tvarka, nors jis susijęs su daugelio žmonių likimais, ypač neturtingiausios visuomenės dalies: „Numatyta, kad šauktiniai gaus išmoką. Vadinasi, vėl į kariuomenę eis mažiau pasiturintys žmonės ir gins arba išlaikys turtingąjį sluoksnį, kuriam ši išmoka yra neaktuali“, – tvirtino T. Marcinkevičius.

Anot jo, viešojoje erdvėje taip pat įsitvirtino vienintelis diskursas, o siūlymai kitaip spręsti valstybės saugumo problemas laikomi tarnavimu Rusijos interesams: „Jeigu kvestionuojami sprendimai ar siūloma daugiau diskutuoti, iš karto susilaukiama kaltinimų, kad atstovauji Rusijos interesams ir dar specialiųjų tarnybų dėmesio. Susidarė tokia keista logika, kuri tiktų nebent karo stoviui, kuris nėra paskelbtas: tu esi arba už mus, arba prieš, privalai vieną iš šitų rinktis, negaliu turėti kitokios nuomonės“, – sakė vienas iš mitingo organizatorių.

Šauktiniai – būdas susigrąžinti emigrantus

Protesto akcijos dalyviams pasisakant prie šauktinių kariuomenę, priešiškai nusiteikusi trisdešimties žmonių grupė juos pertraukinėjo, bandė skanduoti garsiau ir perrėkti pacifistus. Tomas, save įvardijęs Iniciatyvių piliečių grupės atstovu, sakė, kad, anot jo, šauktinių kariuomenė dabartinėje geopolitinėje situacijoje – pats greičiausias ir efektyviausias būdas taikai užtikrinti bei atgrasyti galimus priešus. Paklaustas, kaip jis vertinantis šauktinių kariuomenės oponentų teiginius, kad emigrantai, kurie išvyko iš Lietuvos dėl valstybės negebėjimo užtikrinti jiems oraus gyvenimo tėvynėje bus verčiami grįžti ir tarnauti, sakė, kad visi Lietuvos piliečiai turi pareigą ginti valstybę: „Jei Lietuvos valstybė kad ir tokiais būdais pasistengia susigrąžinti savo piliečius – aš tik už tai. Pinigai nėra svarbiausias dalykas gyvenime, jeigu bus karas, pinigai bus nieko verti“, – teigė į Kudirkos aikštę atėjęs šauktinių kariuomenės palaikytojas.

Peticiją pasirašė ir žinomi intelektualai bei menininkai

Prieš protestą Antikarinio judėjimo iniciatyvinė grupė taip pat išplatino peticiją, nepritariančią šauktinių kariuomenei. Peticijos tekstas prasideda Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje ir Krymo aneksijos pasmerkimu. Dokumente taip pat teigiama, kad karybos tyrinėtojai ir socialinių mokslų specialistai, išskirtinai sutaria, jog šauktinių kariuomenės yra itin neefektyvios karo metu, o taikos metu sukelia socialines problemas: „Pašauktieji dažnai atsiduria kariuomenėje to nenorėdami, todėl ne tik būna nepasiruošę karo grėsmei, bet ir yra psichologiškai žalojami. Mėginimas vengti kariuomenės, be kita ko, veda prie priverstinių studijų pasirinkimų, suvaržo laisvą šeimos planavimą, skatina slapstymąsi (ypač emigracijoje) ar net fizinį savęs luošinimą“, – rašoma tekste.

Peticiją pasirašė per 600 žmonių, tarp kurių ir žinomi visuomenės veikėjai bei intelektualai: dr. habil. prof. Zenonas Norkus (VU), dr. Lara Lempertienė (VU), prof. Don Kalb (CEU), dr. Jurga Jonutytė (VDU), prof. Arūnas Poviliūnas (VU), dr. Nida Vasiliauskaitė (VGTU), dr. Arūnas Bielevičius (LSMU), Prof. Algimantas Valantiejus (VU), doc. Vita Gelūnienė (VDA), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Mark Adam Harold, 2014 Metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimo nominantas fotografas Richard Schofield, LPF „Frida“ direktorė Daiva Baranauskė, Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys, nepriklausomas žurnalistas Kijeve Sébastien Gobert, dailėtyrininkė Agnė Narušytė, poetė Aušra Kaziliūnaitė, poetas Benediktas Januševičius, menininkė ir aktyvistė Vilma Fiokla Kiurė, tapytojas Gustas Jagminas.