Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, Lietuvoje per vienerius metus nors vienoje iš gyvenimo sričių – universitete, sveikatos priežiūros įstaigoje, kavinėje ar bare ir pan. – diskriminuojami jautėsi net 65 % translyčių asmenų. Šiuos duomenis patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rengiamos apžvalgos* metu vykę pokalbiai su translyčiais žmonėmis. Pasakojimai atskleidžia, jog diskriminacinės patirtys dėl lytinės tapatybės ar lyties raiškos išgyvenamos dažnai.
Europos Tarybos Žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatović išleido naują dokumentą, kuriame išsamiai aptaria iššūkius, su kuriais translyčiai ir nebinarinių tapatybių žmonės susiduria Europoje bei pateikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms.
Kokio pirmo žingsnio reikia Lietuvai?
Europos Taryba pateikia 15 pagrindinių rekomendacijų, kaip geriau užtikrinti translyčių asmenų teises. Tarp jų – įstatymų pokyčiai, translyčiams asmenims reikalingų sveikatos paslaugų užtikrinimas, statistikos apie translyčius žmones rinkimas ir kt.
Lygių galimybių tarnybos atstovė Ieva Laugalytė sako, kad Lietuvai reikia žengti pirmuosius žingsnius ir pradėti nuo elementariausių pagrindų: „Be kitų puikių įžvalgų, rekomendacijose raginama nacionaliniuose teisės aktuose pripažinti lytinę tapatybę ir lyties raišką kaip pagrindus, dėl kurių draudžiama diskriminuoti. Mūsų atveju, tai turėtų būti Lygių galimybių įstatymo pokyčiai. Į įstatymą įtraukus lyties tapatybę, neliktų teisinio neapibrėžtumo ir galėtume imtis translyčių asmenų diskriminacijos atvejų nagrinėjimo, skundų tyrimo. Tai būtų ir svarbi žinutė translyčiams asmenims, kad valstybė pripažįsta, jog diskriminacija lytinės tapatybės pagrindu egzistuoja, o su ja susidūrus translyčiai žmonės gali tikėtis sulaukti teisingumo“.
Ieva Laugalytė, asmeninio archyvo nuotr.
Priminimai Lietuvai – nuolatiniai
Anot Tarnybos atstovės, panašaus pobūdžio rekomendacijų Lietuva sulaukia dažnai, tačiau jų neįgyvendina.
„Apie būtinybę užtikrinti translyčių asmenų lygiateisiškumą ir apsaugą nuo diskriminacijos Lietuvai nuolat primena ir tarptautiniai žmogaus teisių mechanizmai. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas specifiškai Lietuvai rekomendavo „įstatymu aiškiai pripažinti, kad moterų diskriminacija dėl lyties pakeitimo yra diskriminacija dėl lyties“. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas rekomendavo Lietuvai „imtis teisėkūros priemonių, kad lytinė tapatybė būtų įstatymiškai pripažinta draudžiamu diskriminacijos pagrindu“. Apmaudu, kad vis dar neužtikriname Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo“, – sako I. Laugalytė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba metinėse veiklos ataskaitose taip pat nuolat teikia rekomendaciją įtraukti lytinės tapatybės pagrindą į Lygių galimybių įstatymą. Kol kas į jas atsižvelgta nebuvo.
* Kokybinis tyrimas ir apžvalga yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. Projektą finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.
