Rugsėjo 12 dieną, po penkerių metų pertraukos, Kaune įvyks antrosios „Kaunas Pride“ eitynės. Šie metai žymi pirmą kartą, kai Lietuvoje tais pačiais metais organizuojamos dvi „Pride“ eisenos.
Šių metų „Kaunas Pride“ šūkis „Buvom, esam, būsim“ siekia perteikti, kad LGBTQIA+ asmenys visą laiką buvo, yra ir bus visos Lietuvos istorijos dalis. Nesame tik sostinės fenomenas – gyvename didmiesčiuose, miestuose ir kaimuose. Deja, LGBTQIA+ istorija bei būtis dažnai sistemiškai ištrinama dėl vyraujančio heteronormatyvumo: mokyklose vengiama kalbėti apie lytiškumo ugdymą, nesudaromos sąlygos pradėti šeimyninį gyvenimą, apsunkinama prieiga prie reikalingų sveikatos paslaugų.
Visame pasaulyje matome populiarėjančią dešiniųjų anti-LGBTQIA+ propagandą. Mūsų bendruomenė ir vėl patiria prastėjančią politinę ir socialinę situaciją. Būtent dabar turime ginti savo teises ir reikalauti vietos visuomenėje, kur galėtume būti savimi.
Pastaraisiais metais matome lėtą, bet reikšmingą progresą užtikrinti LGBTQIA+ teisių pripažinimą, bet praktikoje šios teisės yra labai sunkiai pasiekiamos ir nėra nuosekliai reglamentuojamos; vis dar matome stagnuojantį socialinį progresą įvairiose gyvenimo srityse. Norime pakomentuoti, kodėl matome poreikį surengti dar vieną eiseną už LGBTQIA+ lygybę, supažindinti su mūsų pozicija, bei trumpai išdėstyti reikalavimus.
Stagnuojantis socialinis progresas
Remiantis 2023 m. ES „Eurobarometro“ apklausos apie diskriminaciją duomenimis, 67 % lietuvių nepatiktų jei jų suaugęs vaikas užmegztų romantinius santykius su translyčiu asmeniu, o 59 % – jei jų antroji pusė būtų tos pačios lyties. 46 % nepatiktų jei jų vaikas užmegztų santykius su rome(-u) ar musulmone(-u). 2025 metais atlikta visuomenės nuostatų apklausa rodo, kad 45 % Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje kartu su homoseksualiais asmenimis. Nors dauguma LGBTQIA+ asmenų sutiktų, kad bendras visuomenės požiūris nėra didžiausias ir vienintelis mūsų rūpestis, statistika paaiškina, kodėl mūsų bendruomenė jaučia su diskriminacija susijusią grėsmę.
Pagal 2025 m. balandžio 17 d. LR Konstitucinio teismo nutarimą šeiminis gyvenimas negali būti reguliuojamas tik santuokos institutu, kuris yra neprieinamas daliai gyventojų. Šis nutarimas suteikė galimybę kreiptis į teismą registruoti lyties požiūriu neutralias partnerystes. Maždaug po metų Teisingumo ministerija, kuriai vadovauja socialiai konservatyvi R. Tamašunienė, teismine tvarka pradėjo ginčyti teismų sprendimus, įpareigojančius valstybę registruoti partnerystes, taip pat neįgyvendina jau įsigaliojusių teismų sprendimų. Nors partnerystė pagal Konstituciją turi būti visiems prieinamas būdas reglamentuoti šeiminius santykius, nematome, jog šio teismo nutarimo būtų laikomasi ar bent bandoma laikytis: šeiminis gyvenimas vis dar nėra prieinamas LGBTQIA+ asmenims.
„ILGA-Europe“ organizacijos kuriamas tarptautinis vertinimas – „Vaivorykštės žemėlapis“ – rodo, kad Lietuvos teisinė bazė atitinka tik 24 % LGBTQIA+ asmenų teisinės apsaugos kriterijų, nors Europos sąjungos vidurkis – 51 %. Lietuvoje tik iš dalies užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų bei neapykantos kalbos, ne visiškai prieinamas procesas, reikalingas teisiškai pripažinti asmens lytinę tapatybę.
Pagal Translyčių asmenų teisių žemėlapį, Lietuva atitinka tik penkis iš 32 kriterijų, vertinančių trans asmenų teisinę apsaugą. Nors Lietuvoje įmanoma teisiškai pripažinti savo lytinę tapatybę, šis procesas yra sunkiai prieinamas ir reikalauja teisminio proceso bei medicininės diagnozės, traktuojančios translyčių asmenų tapatybę kaip sutrikimą. LR Seimo kontrolierių įstaigos 2025 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaita pažymi, kad sveikatos specialistai(-ės) labai dažnai neturi kompetencijų tiek aptarnauti translyčius asmenis, tiek suteikti psichologinės sveikatos priežiūros ar kitas svarbias sveikatos paslaugas. Translyčiai asmenys priverčiami ieškoti pavienių juos aptarnaujančių specialistų(-čių). Šiuo metu taip pat nėra veiksmingų sisteminių priemonių apmokyti sveikatos specialistes(-us) ir geriau pritaikyti sveikatos sritį translyčiams asmenims.
Švietimo tema, LR Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje minima, kad nors mokyklose yra dėstoma gyvenimo įgūdžių programa, apimanti lytiškumo ugdymą ir LGBTQIA+ tapatybes, vis tiek yra „mažai tikėtina, kad, vykdant gyvenimo įgūdžių programą, yra užtikrinamas nuoseklus, žmogaus teisėmis ir moksliniais tyrimais grįstas mokinių švietimas LGBTQIA+ temomis“. Mokykloms sudaromos visos sąlygos vengti šių temų pamokų metu: šių temų aptarimas priklauso nuo mokyklos bendruomenės bei mokytojų sprendimų.
Kai nacionalinė teisė nesuteikia reikalingos apsaugos, įgalina diskriminaciją ir nelygybę, LGBTQIA+ asmenys gyvenantys už sostinės ribų paveikiami dar stipriau: vienaip ar kitaip, Vilnius turi plačiausią galimų paslaugų tinklą bei suteikia prieigą prie išskirtinių resursų, kurių gali nebūti mažesniuose miestuose. Dėl to yra labai svarbu kalbėti apie LGBTQIA+ asmenų padėtį ypač už Vilniaus ribų.
Pride – ne reklamos stendas
Mes tvirtai pasisakome prieš „Pride“ komercializavimą ir nenorime leisti, kad LGBTQIA+ teisių judėjimu būtų pasinaudota siekiant politinių arba materialinių interesų. Manome, kad šiais metais Vilniuje įvykęs „LT Pride“ tapo platforma vykdyti „pinkwashing“ (lt. rožinį smegenų plovimą) ir norime pasiūlyti veiksmingą alternatyvą. Rožinis smegenų plovimas – viešųjų ryšių strategija, kai valstybė ar organizacija apeliuoja į LGBTQIA+ teises ir potencialią pirkėjų demografiją, siekdama nukreipti dėmesį nuo savo kitų kenksmingų veiksmų.
Vienas iš šių metų „LT Pride“ rėmėjų buvo „DSV Air & Sea“ – įmonė, kuri yra karinių komponentų ir ginklų, aptarnaujančių didžiausią Izraelio karinių technologijų įmonę „Elbit Systems“, gabenimo grandinės dalis. Daug LGBTQIA+ ir žmogaus teisių organizacijų bei kolektyvų šiais metais pasirašė laišką eitynių organizatoriams, prašydami nutraukti bendradarbiavimą su šia įmone, prisidedančia prie genocido Palestinoje ir sistemingo civilių žudymo. Tai yra tiesioginis rožinio smegenų plovimo pavyzdys, kai tam tikra organizacija siekia nukreipti dėmesį nuo neigiamų savo veiksmų padarinių ir, remiant „Pride“, konstruoti teigiamą savo organizacijos įvaizdį.
Manome, kad „Pride“ yra platforma, per kurią mes galime įgalinti mūsų bendruomenę bei pateikti mūsų bendruomenei svarbius reikalavimus, o ne suteikti reklamą korporacijoms arba politikams. Todėl ir per šį, ir per ankstesnį 2021 metų „Kaunas Pride“ visas mūsų dėmesys bus skirtas mūsų bendruomenei, o ne reklamai.
Mūsų reikalavimai
Šiais metais reikalaujame moksliškai ir istoriškai tikslios mūsų būties ir patirčių perteikimo Lietuvos švietimo sistemoje, pagarbos iš kitų visuomenės narių, bekompromisio teisinio pripažinimo ir apsaugos, kokybiškos sveikatos priežiūros ir aptarnavimo sveikatos priežiūros institucijose.
Protestuojame todėl, kad esame diskriminuojami ne tik politikoje, bet ir darbovietėse, mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose, kur atsisakoma teikti paslaugas bei užtikrinti orumą medicininės tranzicijos procese. Mes neturėtume slėptis. Mūsų pasipriešinimas – ne komercinis spektaklis, o tebevykstanti kova, kurioje labai svarbu dalyvauti ypač dabar.
Prisijunkite prie mūsų ir išreikškite palaikymą saviraiškai bei pasipriešinimą visoms priespaudos ir neapykantos formoms. Daugiau informacijos apie Kaunas Pride galima rasti mūsų socialinėse medijose Instagram arba Facebook.
Buvom, esam, būsim. Kaunas Pride, 2026-09-12 12:00 Laisvės alėja, Kaunas.
