Santuokos lygybės siekiantys Marius ir Martynas: ateitį turime kurti dabar

Prieš kelias dienas paskelbta apie istorines bylas prieš Lietuvą. Tos pačios lyties asmenų poros imasi teisinių priemonių, siekdamos įteisinti savo šeimas ir santykius. GayLine.LT kalbinti Martynas ir Marius siekia santuokos lygybės – kad Lietuva leistų jiems registruoti savo santuoką. Pora teigia, kad kartu yra jau beveik šešiolika metų, išgyveno įvairius santykių laikotarpius, o dabar siekia turėti vienodas galimybes su heteroseksualiomis poromis.

Kokia buvo jūsų santykių pradžia? Kaip jūs susipažinote?

Marius: Pirmą kartą susipažinome per one.lt. Kada tai buvo, net nežinau (juokiasi). Santykių pradžia yra visuomet gera. Aš gyvenau Klaipėdoje, Martynas – Vilniuje. Jam labai patinka jūra, tai pasiūliau jam atvažiuoti. Po dviejų savaičių susitikome netoli Klaipėdos traukinių stoties. Aš daug šypsojausi ir man net žandai pradėjo skaudėti. Labai gerai leidom laiką. Po savaitgalio jis išvažiavo namo, bet kontaktas nenutrūko.

Martynas: Marius tuomet išgyveno sunkų laikotarpį nutrūkus santykiams. Man norėjosi jam padėti. Pamenu, žinučių buvo labai daug one.lt. Viskas vedė į susitikimą. Atsimenu, pakviečiau jį paviešėti Vilniuje vasarą ir ta viena vasara jau trunka beveik šešiolika metų. Tikiuosi, tęsis ir toliau.

Jūs jau kartu beveik 16 metų. Daugelis gėjų teigia, kad jiems sunku išlaikyti ilgalaikius santykius, kaip jums pavyko?

Marius: Esmė yra tokia. Aš bandžiau būti kuo daugiau su Martynu, net kai santykiai buvo pašliję. Buvo tarpas, kai gyvenome atskirai. Kai aš asmeniškai nusprendžiau, kad nebesistengsiu jo išlaikyti šalia, tada, jam esant užsieny, jis man parašė: „kaip aš tavęs pasiilgau“. Nuo to laiko viskas ėjo tik geryn. Kodėl tai nutiko – aš negaliu pasakyti. Matyt, kažkas sudėliojo, kad mes turime būti kartu.

Pagrindinis dalykas yra atvirumas. Atvirai kalbėtis apie viską ir nelaikyti to žmogaus savo nuosavybe. Nes taip nėra.

Martynas: Mes išgyvenome ir pakilimų, ir nuosmukių. Buvo visko. Tiesą pasakius, ir turi būti visko. Aš visuomet siekiau nuo nieko nepriklausyti. Pradžioje meilė mane kiek dusino, nes galvojau, kad prarandu save, savo laisvę. Bet ilgainiui pradėjau suprasti, kad be jo nebegaliu gyventi. Kiekvienas išsiskyrimas jau yra išbandymas.

Santykių tvarumas priklauso nuo daugelio faktorių. Pirmiausia, reikia mokėti pyktis. Nes to neįmanoma išvengti. Svarbu ne įsižeisti ar bandyti įžeisti, o tiesiog išreikšti emociją – net jei ji yra negatyvi. Antra – labai svarbus pasitikėjimas ir gebėjimas leisti mylimam žmogui daryti tai, ką jis nori daryti, gyventi taip, kaip jis nori gyventi. Nes kai mes bandome kažką primesti ir aiškinti, kaip kitas turi elgtis, tai visuomet pasmerkta žlugti.

Na ir galiausiai – dėmesys. Jis labai svarbus. Tiesiog buvimas kartu, kalbėjimasis, kalbėjimasis, kalbėjimasis.

Jūs kreipiatės į teismą reikalaudami Lietuvos leisti jums susituokti. Kuo svarbi jums santuoka?

Marius: Man santuokos reikia, nes noriu turėti tam tikrą statusą. Kai reikia kam pristatyti Martyną, aš noriu sakyti „tai mano vyras“. Tai ne šiaip sau žodis. Visiems tampa aišku, kad esate šeima. Iš to gali suprasti apie bendrystę, apie santykius. Nes dabar visų akimis, valstybės taip pat, aš jam esu niekas.

Yra ir principo reikalas. Man santuoka gali ir nebūti svarbi, bet mes visi turime turėti vienodas sąlygas. Nesvarbu, ar tu esi heteroseksualas, ar ne. Tai yra lygybės reikalas.

Santuokos lygybė, asociatyvi nuotr., Pexels

Martynas: Jei atvirai, kai manęs paklausia šio klausimo, aš dažnai užduodu savąjį – „o kodėl tau svarbi santuoka?“. Ypač kai klausia heteroseksualūs žmonės, nes jie turi tokią galimybę. Kai kažkas yra savaime suprantama, pradedi to nevertinti ir užduoti keistus klausimus.

Santuoka yra įsipareigojimas. Bet kartu tai – apsauga. Apsauga mano mylimo žmogaus, jei man kažkas nutiktų. Kaip Marius sakė, santuoka leidžia naudoti žodžius, kurie užkerta kelią interpretacijoms – pavyzdžiui, žodis „sutuoktinis“ pristatant jį oficialiame renginyje. Tau nebereikia aiškinti, kad tai tavo partneris ir ką tas žodis „partneris“ reiškia. „Sutuoktinis“ žymi pilnatvę. Tiesa, mes bylinėjamės, nes norime, kad visos LGBTQ+ poros turėtų galimybes tuoktis – jei tik to nori.

Nemaža dalis politikų sako, kad Lietuvos Konstitucija draudžia tos pačios lyties santuokas. Ar taip yra iš tiesų?

Marius: Palikime šį klausimą teisininkams. Pasakyti, kaip iš tiesų turime skaityti Konstituciją, man turi valstybė.

Martynas: Negalvočiau apie teismus, jei argumentai, kad mūsų Konstitucija nedraudžia tos pačios lyties santuokos, nebūtų svarūs. 38 straipsniu norima pabrėžti, kad moterys ir vyrai santuoką sudaro abu sutardami. Jog ne tik viena pusė to nori. Ir to šaknys yra būtinybė gauti moters sutikimą, nes tam tikru istorijos laikotarpiu jos neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonės net tokiais klausimais. Taigi Konstitucijoje kalbama apie sutikimą, o ne apie būtinybę sutuoktiniams būti skirtingų lyčių.

Ne mažiau svarbu, kad Konstitucija kalba apie visų piliečių lygiateisiškumą. Koks gali būti lygiateisiškumas, jei valstybė vieniems leidžia tuoktis, o kitiems neleidžia. Ir šis sprendimas priimamas tik pažiūrėjus, kokios lyties yra santuoką ar šeimą norintys sudaryti suaugę asmenys.

Ko jūs norėtumėte palinkėti Lietuvai ir LGBTQ+ bendruomenei?

Marius: Lietuvai norėčiau palinkėti nebijoti kitokių žmonių. Kitokios spalvos, kilmės, kitokio mąstymo – nes tokie žmonės praturtina tave. O savo bendruomenei norėčiau palinkėti daug daugiau vienybės kovojant už savo teises ir siekius, nes šiuo metu esame labai nevieningi. Nemokame siekti bendro tikslo.

Martynas: Pritariu Mariui. Norisi, kad daugiau LGBTQ+ žmonių išeitų į viešumą ir kovotų. Aš negaliu suprasti tų kalbų, kai sakoma, gal dar palaukime, dar reikia pokyčių visuomenėje. Bet tuos pokyčius mes ir skatiname. Jei nieko nedarome – visuomenė nesikeičia. Būtina veikti. Nėra geresnio laiko nei dabar, nes rytojaus gali nebūti.

Kai buvau jaunesnis, galvojau, kad ateityje padarysiu tą ir tą. Bet dabar pradedu suvokti, jog nebėra kada atidėlioti. Ateitis yra kapinės. Visas gyvenimas ten ir veda. Todėl norisi kiekvieną dieną padaryti kažką prasmingo. Noriu pakviesti visus prisidėti prie tos prasmės kūrimo – geresnio rytojaus kūrimo dabar.