Pagalbos teikimas be reikiamų išteklių ir ministerijų, savivaldybių, asmens sveikatos priežiūros bei švietimo įstaigų vangus įsitraukimas į pagalbos teikimo sistemą – pagalbos nuo nuskalstamų veikų nukentėjusiems asmenims sistemos realybė ir iššūkiai, kurias atskleidė Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės ir Žmogaus teisių biuro specialistų ir specialisčių atliktas tyrimas.
Erika Leonaitė, Jono Petronio nuotr.
Lietuvoje, įgyvendinant Europos Sąjungos nusikaltimų aukų direktyvą, prieš beveik trejus metus buvo priimtas Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas ir sukurta pagalbos teikimo sistema.
Šioje sistemoje svarbų vaidmenį užima akredituotos pagalbos tarnybos, kurios nusikaltimų aukoms teikia reikiamą informaciją apie jų teises, teikia ir organizuoja emocinę, psichologinę ir teisinę pagalbą, laikiną apgyvendinimą ir palydėjimą į kitas įstaigas, taip pat teikia informaciją apie kitas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.
Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidžia santykinai mažą pagalbos gavėjų skaičių, netgi lyginant tik su oficialiai registruotų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų skaičiumi: nuo 2021 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2023 m. pirmojo pusmečio iš viso oficialiai buvo užregistruota virš 47 tūkst. nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų, tačiau per šį laikotarpį pagalbos tarnybos reikiamą pagalbą galėjo suteikti tik 4877 asmenims.
Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės teigimu, nors bendrosios pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistema yra itin reikalinga, dėl įvairių sistemoje esančių iššūkių teikiama informacija ir pagalba nukentėjusiems asmenims yra ribota ir nepakankama.
Tyrime pastebima, kad valstybės biudžeto lėšų skyrimas pagalbos tarnybų veiklai vykdyti nekinta jau beveik ketverius metus, o dėl paskirto finansavimo trūkumo pagalbos tarnybos susiduria su specialistų išlaikymo ir pritraukimo iššūkiais, taip pat turi ribotas galimybes suteikti reikalingą pagalbą ir paslaugas. Šiuo metu pagalbą teikia 24 tarnybos, o pagalbos teikimui metams joms skiriama po 20 000 eurų.
Pagalbos tarnybų pasiskirstymas Lietuvos, Seimo kontrolierių įstaigos iliustr.
Be to, atkreipiant dėmesį į organizacijų pavadinimus, dauguma jų, prieš pradėdamos teikti bendrąją pagalbą nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, pagalbą teikė nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Dėl šios priežasties, pagrindinė akredituotą pagalbą teikiančių organizacijų sritis yra nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems pagalbos teikimas, o bendrosios pagalbos teikimas tampa papildoma funkcija, kuri dėl menko finansavimo gali būti įgyvendinama tik ribota apimtimi.
E. Leonaitė pastebi, jog asmens patirta nusikalstama veika gali lemti itin skaudžius fizinius ar psichologinius sukrėtimus ir traumas. „Dėl šios priežasties itin svarbu, jog nukentėję asmenys gautų veiksmingą pagalbą, atliepiančią jų skirtingus poreikius siekiant padėti atsitiesti po traumuojančio įvykio. Atliktas tyrimas atkleidė, jog vienas esminių veiksmingos pagalbos užtikrinimo elementų yra pakankamo finansavimo pagalbos tarnybų veiklai užtikrinti skyrimas, kuris leistų pagalbos tarnyboms teikti asmens poreikius atitinkančią pilnavertę pagalbą ir reikalingų paslaugų kiekį“ – pastebi Seimo kontrolierė.
Erika Leonaitė, Jono Petronio nuotr.
Viena opiausių tyrime nustatytų problemų yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas ir spragos. Pirmojo kontakto institucijos, tokios kaip asmens sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigos, savivaldybės, ir pan., vangiai dalijasi informacija su pagalbos tarnybomis apie asmenis, kuriems reikalinga pagalba, taip pat šioms institucijoms trūksta žinių apie pagalbos tarnybų vykdomas funkcijas.
Vis dėlto, tyrime taip pat pastebima, kad policijos pareigūnai, siekiant užtikrinti tinkamą asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos, informavimą apie jų teises ir galimybę gauti pagalbą vadovaujasi patvirtintu veiksmų algoritmu, kuriuo yra įpareigoti, gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką, informuoti nukentėjusįjį apie jo ar jos teises ir galimybę gauti pagalbą bei įteikti lankstinuką arba, atsižvelgiant į aukos poreikius, šią informaciją pateikti el. paštu.
Tyrimas atskleidė nepakankamas ministerijų ir kitų atsakingų pagalbos nukentėjusiems asmenims valdymo institucijų pastangas organizuojant mokymus nacionaliniu mastu pagalbos tarnybose ir pirmojo kontakto institucijose dirbantiems specialistams, taip pat sistemingo viešinimo apie egzistuojančią pagalbos sistemą nacionaliniu lygiu trūkumą.
Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Seimo kontrolierė kreipėsi į Vyriausybę su rekomendacija imtis priemonių, kad būtų diegiama sisteminiu požiūriu grįsta informacijos ir kitos pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarka ir būtų užtikrintas veiksmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, be kita ko, pateikė rekomendacijas imtis priemonių pakankamam pagalbos tarnybų veiklos finansavimui užtikrinti, kad pagalbos tarnybos turėtų pakankamai išteklių suteikti pagalbą kuo platesniam nukentėjusių asmenų ratui bei organizuoti pagalbos sistemoje dalyvaujančių specialistų mokymus ir nacionalines visuomenės informuotumo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas apie nukentėjusių asmenų teises ir jiems pagalbos tarnybų teikiamą pagalbą.
