Seimo kontrolierės dr. Erika Leonaitė ir dr. Jolita Miliuvienė pristatė įstaigos 2024 m. veikos ataskaitą Seimo Žmogaus teisių komitetui. Per praėjusius metus – pustrečio tūkstančio gautų kreipimųsi, du tūkstančiai pateiktų rekomendacijų, 600 tarpininkavimo atvejų ir reikšmingi pasiekimai gerinant žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Didžiąja dalį skundų, 74 proc., sudarė skundai dėl valstybės institucijų ir įstaigų. Kaip ir kasmet, daugiausiai skundų buvo gauta dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos ir jai pavaldžių įkalinimo įstaigų. Iš 453 skundų, net 116 buvo dėl sąlygų Šiaulių kalėjime.
Iš viso 2024 m. Seimo kontrolierės iš esmės išnagrinėjusios skundus priėmė 255 sprendimus, iš kurių 55 proc. buvo pripažinti pagrįstais. Dar beveik 20 proc. atvejų nuspręsta tyrimą nutraukti, institucijai geranoriškai ėmusis spręsti problemą, dėl kurios kreiptasi į Seimo kontrolieres.
Seimo kontrolierių tarpininkavimas ir rekomendacijos – efektyvūs
Pernai metai Seimo kontrolierių įstaigai buvo gausūs įgyvendintų rekomendacijų. Kai kurios iš jų buvo pateiktos atlikus tyrimus, kitos – tarpininkaujant, kai pareiškėjo keliamą problemą galima spręsti iškart ir greičiau.
Pavyzdžiui, po tarpininkavimo sprendžiant atvejį dėl galimai nelegalių statybų Birštono istorinėje dalyje, kuris patenka į Birštono urbanistinį draustinį, statinys buvo nugriautas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, kuris prieš tai atmestinai nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl vykstančių statybų, taip pat sulaukė pasekmių – jam buvo skirta nuobauda.,
Erika Leonaitė, Jono Petronio nuotr.
Įstaigos vadovė E. Leonaitė džiaugiasi, kad į pateiktas rekomendacijas valstybės bei savivaldybių įstaigos ir institucijos žiūri rimtai. „Kiekviena išspręsta individuali problema yra laimėjimas, bet norisi akcentuoti, kad jas sprendžiant pavyksta pasiekti ir ilgalaikių, daugiau žmonių paliesiančių pokyčių. Pavyzdžiui, dėl įgyvendintų mūsų rekomendacijų, informacija apie kalėjimų vidaus tvarką ir nuteistųjų teises dabar bus prieinama 11 užsienio kalbų“, – sako kontrolierė.
Paminėtinas atvejis, kai vykdant kankinimų prevenciją buvo atliktas patikrinimas Prūdiškių socialinės globos namuose. Beveik visos po vizito pateiktos rekomendacijos buvo įgyvendintos, įskaitant globos namų infrastruktūros pritaikymą asmenims su judėjimo negalia ir svarbiausios informacijos stenduose pateikimą lengvai suprantama kalba. Kad įstaigos darbuotojai būtų geriau pasirengę bendrauti su socialinės globos namų gyventojais, jiems buvo surengti komunikacijos įgūdžių lavinimo mokymai.
Sisteminės problemos ir supratingumo trūkumas
Kaip viena opiausių viešojo administravimo problemų buvo identifikuotas pernelyg formalus požiūris į žmones – teikiami biurokratiški atsakymai, per kelis kartus prašoma papildomų dokumentų, nesidalijama visa turima informacija, netinkamai informuojama apie asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus arba apie juos iš viso nepranešama, o ir pačių sprendimų motyvacija ne visada būna pagrįsta ir aiški.
J. Miliuvienė akcentuoja, kad įstaigos bei institucijos turėtų stengtis atsisakyti tokių praktikų: „Negalima preziumuoti, kad kiekvienas žmogus išmano visus su savo konkrečia situacija susijusius teisės aktus ir kad teikiant atsakymą užtenka nurodyti tam tikrų straipsnių numerius. Kreipdamiesi į instituciją, žmonės turi žinoti, kad gaus jiems reikalingą informaciją, kad ji bus pateikta suprantamai ir laiku. Tuomet būtų mažiau nepasitikėjimo institucijų priimamais sprendimais ir apskritai visa valstybe.“
Jolita Miliuvienė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotr.
Kaip rodo tirti atvejai, skundų bei prašymų nagrinėjimas neretai užtrunka per ilgai. E. Leonaitės teigimu, tai yra savotiška viešojo sektoriaus epidemija: „Susirūpinimą kelia tai, kad net įstatyme įtvirtintus terminus institucijos vertina kaip rekomenduojamojo pobūdžio, nors vėlavimas tam tikrais atvejais gali sukelti žmogaus teisių pažeidimus, pavyzdžiui, teisės naudotis nuosavybe arba teisės į socialinę apsaugą.“
Pareiškėjai taip pat neproporcingai nukenčia dėl nesklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kai procese dalyvauja daugiau nei viena įstaiga ar institucija. Pavyzdžių būta įvairių, tačiau problema buvo itin ryški migracijos politikos formavimo srityje. Ši tendencija nesikeičia nuo migracijos krizės pradžios, bet pernai gauti skundai išsiskyrė tuo, kad dauguma buvo susiję su teisiškai nepagrįstais Baltarusijos ir Rusijos piliečių patikrinimais, pradėtais po prašymų pratęsti leidimus gyventi Lietuvoje. Kadangi patikrinimus atlieka Valstybės saugumo departamentas, jam buvo rekomenduota gerinti bendradarbiavimą su Migracijos departamentu.
