Nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimo narius, ragindamos apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto religinėse bendruomenėse. Šiandien Seime bus svarstomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įpareigoti darbovietes užtikrinti, kad asmenys, bausti už seksualinius nusikaltimus, negalėtų dirbti su vaikais. Toks draudimas apimtų darbuotojus, savanorius bei asmenis, besiverčiančius individualia veikla, kurie turi tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais, jų darbas yra susijęs su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Pataisa, kaip teigia jos iniciatoriai, apimtų ir religines organizacijas.
„Seksualinio smurto prevencija turi vykti visur, kur tik kyla rizika, įskaitant religines bendruomenes. Iš žiniasklaidoje skambančių pavyzdžių bei tarptautinių tyrimų matome, kad religinės bendruomenės – iki šiol palanki terpė tokiems nusikaltimams vykti. Palaikome siūlymą įtraukti į darbo su vaikais ribojimo pataisas ir religines organizacijas“, – sako Urtė Žukauskaitė-Zabukė, humanistinės organizacijos „Laimingas žmogus“ direktorė.
Urtė Žukauskaitė-Zabukė, asmeninio archyvo nuotr.
Siūlymas šiandien bus svarstomas Socialinių reikalų komitete, kuris jau anksčiau buvo nepritaręs religinių organizacijų atsakomybės didinimui, motyvuodamas, kad pasaulietinė ir religinė valdžios Lietuvoje atskirtos, o tokios pataisos galimai ribotų religijos laisvę bei prieštarautų Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarčiai.
Iš karto po svarstymo komitete pataisos keliaus į plenarinę Seimo posėdžių salę.
„Kalbant apie siūlomą įstatymą, Bažnyčios ir valstybės interesai sutampa: juo siekiama prevenciškai apsaugoti nepilnamečius nuo seksualinio piktnaudžiavimo. Bažnyčia yra išreiškusi aiškią intenciją bendradarbiauti su valstybe tiek nusikaltimų tyrimo, tiek prevencijos srityse. Nors pati Bažnyčia savo jurisdikcija yra įsipareigojusi įgyvendinti tai, ko siekiama šiuo įstatymu, jį reiktų traktuoti kaip pageidautiną valstybės pagalbą: priimant sprendimą dėl asmenų darbo su nepilnamečiais srityje. Jis apsaugotų Bažnyčios vadovybę nuo galimų subjektyvių žmogiškų faktorių“, – sako Mokylo Romerio universiteto profesorius dr. Povilas Aleksandravičius.
Povilas Aleksandravičius, J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Turėti reguliarių arba tiesioginių kontaktų su vaikais būtų draudžiama asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų.
„Vaikų seksualinis išnaudojimas – ypač baisus ir traumuojantis nusikaltimas, todėl turime padaryti viską, kad sumažintume tokių atvejų skaičių tiek religinėse, tiek nereliginėse organizacijose bei darbovietėse. Raginu Seimo narius pasirūpinti pažeidžiamiausiais mūsų visuomenės nariais ir palaikyti pataisas“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Jūratė Juškaitė, asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvą jau kurį laiką purto seksualinio smurto skandalai Romos Katalikų bažnyčioje. Neseniai paaiškėjo, kad praėjus pusmečiui po žurnalistinių tyrimų komandos „Redakcija“ tyrimo „Neleisk mūsų gundyti“ paskelbimo, už dviejų pirmokių tvirkinimą nuteistas klebonas ir perkeltas į Biržų parapiją, rezidento pareigas. Birželį taip pat paviešinta, kad už disponavimą ponografiją teistas kunigas Sigitas Grigas paskirtas dirbti kunigu rezidentu Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje, kur yra daug jaunimo bei veikia vaikų darželis|.
Raginimą palaikyti pataisas pasirašė organizacija „Laimingas žmogus“, Šeimų asociacija, Lietuvos žmogaus teisių centras, asociacija, „Lygiai“, organizacija „Ribologija“ bei Lietuvos skeptikų draugija.
