Apklausos rodo, kad kas penkta moteris Lietuvoje yra patyrusi seksualinį priekabiavimą darbe. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė sako, kad apie daugelį tokių atvejų niekas nesužino, nes moterys baiminasi neigiamos koleg(i)ų, vadov(i)ų reakcijos. Tarnyboje sulaukiama daug moterų kreipimųsi, bet oficialių skundų – vienetai. Ekspertė primena, kad dėl seksualinio priekabiavimo darbe atsakomybė pirmiausiai tenka darbdaviams, kurie turėtų pasirūpinti saugia aplinka ir veiksminga prevencija.
2024 metų Europos lyčių lygybės instituto, Pagrindinių teisių agentūros ir Eurostat duomenimis, 19 proc. moterų Lietuvoje bent kartą yra patyrusios seksualinį priekabiavimą darbe. „Problemos mastas atsispindi ir Tarnybos veikloje, tačiau skundais tokie atvejai pavirsta itin retai. Nors seksualinį priekabiavimą darbe patiria ir vyrai, absoliuti dauguma dėl to besikreipiančiųjų – moterys. Jos mums skambina norėdamos pasikonsultuoti, o paskatintos teikti skundą atsako, kad baiminasi dėl savo darbo vietos ir bendradarbių vertinimų. Dalis jų nusprendžia problemos neviešinti, kitos pasirenka išeiti iš darbo“, – teigia R. Vanagėlienė. Teisininkė primena, kad seksualinis priekabiavimas – tai ne asmeninė jį patyrusio žmogaus problema. „Visų pirma tai yra darbdavių pareiga – užtikrinti saugias darbo sąlygas, kuriomis nepasireikštų joks priekabiavimas“, – pabrėžia ji.
Nuo priekabiavimo saugo ne vienas įstatymas
Seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas ir užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys, kuriuo sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Jis gali būti išreiškiamas žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu. Tai yra viena iš diskriminacijos formų.
Pagal Darbo kodeksą, būtent darbdaviui (-ei) nustatyta pareiga imtis priemonių, kad darbuotoja(s) darbo vietoje nepatirtų jokio priekabiavimo ar diskriminacijos. Panašias darbdavių pareigas įtvirtina ir Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai.
„Vienos stebuklingos priemonės, kuri apsaugotų nuo seksualinio priekabiavimo darbe apraiškų, deja, nėra. Patvirtintos priekabiavimo tvarkos gali būti puikios ir išsamios, bet jei darbuotojai ir darbuotojos su jomis tinkamai nesupažindinami, savaime jos neveiks“, – pastebi lygių galimybių integravimo ekspertas Mažvydas Karalius.
Mažvydas Karalius, Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Anot jo, tinkamai prevencijai svarbus ir tęstinumas – būtina laikas nuo laiko organizuoti mokymus, seminarus, grįžti prie seksualinio priekabiavimo nepriimtinumo temos.
„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad darbovietėje būtų saugus būdas pranešti apie priekabiavimą. Juk dalis darbuotojų niekam nepraneša būtent dėl to, kad neužtikrinama galimybė to padaryti saugiai, jautriems duomenims nepasklindant po visą darbovietę“, – apie seksualinio priekabiavimo prevenciją darbovietėje kalba M. Karalius.
Yra daug būdų laiku pastebėti priekabiavimą
Tarnyboje gavus skundą apie žmogaus patirtą seksualinį priekabiavimą darbe, pirmiausia kreipiamasi į darbdavį (-ę) ir prašoma pateikti informaciją apie tai, kaip darbovietėje užtikrinama seksualinio priekabiavimo prevencija ir kokių veiksmų imtasi konkrečiu atveju.
„Yra daug būdų, kaip galima laiku pastebėti seksualinio priekabiavimo darbe apraiškas ir užkirsti joms kelią nelaukiant jį patyrusių darbuotojų skundų. Pavyzdžiui, rizikas gali indikuoti kokybiškai ir reguliariai atliekamas psichosocialinių rizikų darbovietėje vertinimas, anoniminės darbuotojų apklausos, asmeniniai darbuotojų pokalbiai su vadovėmis ir vadovais. Žinoma, svarbu, kad gaunami rezultatai ne gąsdintų, bet paskatintų veikti ir užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui darbe“, – apie būdus pastebėti galimas rizikas pasakoja Tarnybos ekspertė R. Vanagėlienė.
Ekspertė pastebi, jog labai svarbu, kad darbovietėje veiktų ir darbuotojoms (-ams) būtų žinomas saugus kanalas pranešti apie patirtą nepageidaujamą elgesį, kad darbuotojai būtų skatinami reaguoti į menkiausius įtarimus, o darbo aplinkoje nebūtų toleruojami nepagarbūs juokeliai, stereotipinė kalba ir pan.
Ką daryti, jei darbe patyrėte seksualinį priekabiavimą?
Anot R. Vanagėlienės, susidūrus su seksualiniu priekabiavimu reikėtų aiškiai priekabiautojui pasakyti, kad toks elgesys yra nepriimtinas. Lygiagrečiai svarbu rinkti įrodymus: išsaugoti žinutes, laiškus, skambučių įrašus ir pan. Jei priekabiavimas vyko bendradarbių akivaizdoje – aptarkite tai ir paprašykite jų prireikus paliudyti.
Renata Vanagelienė, M. Ambrazo nuotr.
Apie tai, kad patyrėte seksualinį priekabiavimą, pirmiausia praneškite darbdaviui (-ei) tokia tvarka, kokia numatyta darbovietėje. Jeigu priekabiauja vadovas arba vadovė, apie elgesį būtina pranešti atsakingoms institucijoms. Pavyzdžiui, jei priekabiauja mokyklos direktorius, apie jo elgesį praneškite savivaldybės administracijai.
„Jei po šių žingsnių nesulaukiate pagalbos, kviečiame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Konstitucinio Teismo aiškinimu, tiriant seksualinio priekabiavimo atvejus svarbiausia tai, kaip jautėsi ir šį elgesį suvokė pats jį patyręs žmogus. Net jei priekabiautojas galbūt neturėjo tikslo priekabiauti. Taip pat svarbu paminėti, kad Tarnyboje tiriant skundą, įrodyti, kad nebuvo priekabiauta, turi tokiu elgesiu skundžiamas asmuo“, – pabrėžia Tarnybos teisės ekspertė R. Vanagėlienė.
Pateikiant skundą svarbu kartu pridėti visą medžiagą, kuri gali būti naudinga: surinktus įrodymus, nurodyti liudytojus ir, jei įmanoma, pateikti jų pasakojimus, pristatyti informaciją apie darbovietės atliktus veiksmus. „Gavę duomenų, kurių pakanka įtarti, kad seksualinis priekabiavimas vyko, galime iš karto pradėti tyrimą. Gautą medžiagą dėliojame į bendrą paveikslą, vertiname surinktų duomenų visumą – pareiškėjų ir liudytojų pasakojimus, jų nuoseklumą, surinktus įrodymus, apskųstųjų ir darboviečių pozicijas, jeigu reikia, prašome pateikti papildomus duomenis“, – apie skundų dėl seksualinio priekabiavimo tyrimus pasakoja Tarnybos ekspertė.
Daugiau informacijos apie seksualinį priekabiavimą galima rasti paspaudus šią nuorodą.
