Smurtas šeimoje – ne privatus reikalas

Beveik kas antra lietuvė ir kas trečia europietė patiria fizinį ir (arba) seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Tai – 62 milijonai moterų. 67 % apklaustų moterų apie smurtavimo atvejus nepranešė policijai ar kitai organizacijai. Šokiruojančią statistiką skelbia „Smurto prieš moteris šeimoje analizė ir smurto šeimoje aukų būklės įvertinimas”, „Smurtas prieš moteris” tyrimų rezultatai.
Europos Sąjungai smurtas prieš moteris kainuoja 106 milijonų eurų kiekvienais metais, pabrėžta kovo 5 dieną Europos Parlamente vykusioje konferencijoje „Smurto prieš moteris prevencija – iššūkis visiems”. Atsižvelgiant į problemos mastą galima teigti, kad nuo smurto prieš moteris kenčia ne menka grupelė moterų – tai kasdienė visos visuomenės problema. Todėl politikos kūrėjai, pilietinė visuomenė ir šios srities specialistai turi įvertinti priemones, kurios padėtų kovoti su bet kokiu smurtu prieš moteris, kad ir kur tai vyktų. Kovos su smurtu prieš moteris priemones būtina nedelsiant patobulinti iš esmės.”, – pristatydamas tyrimo „Smurtas prieš moteris” rezultatus teigė ES Pagrindinių teisių agentūros direktorius Mortenas Kjaerumas (Morten Kjaerum).

Kovai su smurtu Lietuvoje prieš kelerius metus priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio tikslas – įtvirtinti, smurtą patyrusio asmens apsaugą, siekti, kad būtų kuo greičiau įvertinta smurtautojo padaryta veika. Remdamiesi šiuo įstatymu pareigūnai nereikalaudami nukentėjusiojo skundo privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak įstatymo iniciatorės, parlamentarės, Dalios Kuodytės, įstatymas dar jaunas, jame daug spragų. Nepakankamai užtikrinama aukos apsauga, todėl įstatymas tobulinamas. Lietuvoje pastaraisiais metais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo daugiau nei 10 tūkstančių žmonių.

Seksualinis smurtas – nepatogi tema

Seksualinis smurtas Lietuvoje, kaip nusiklastama veika artimoje aplinkoje, nėra klasifikuojamas atskirai. Policijos departamento ataskaitoje seksualinio prievartavimo atvejai prisikiriami prie kitų nusikaltimų, kurie sudaro 1,4% visų nusikalstamų smurtinių veiklų artimoje aplinkoje. Nesant šių nusikaltimo statistikos, sudėtinga analizuoti problemą, konferencijoje „Mūsų balsai pažangai” teigė Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centro atstovė. Pasak jos, 80% procentų moterų nemato skirtumo tarp seksualinio santykiavimo ir partnerio išprievartavimo. „Ši tema yra tabu mūsų visuomenėje, moterys nėra linkusios apie tai kalbėti”, – teigė R. Butkevičiūtė.

Tarptautinė sutartis

Konferencijoje „Mūsų balsai pažangai” užsimintas Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo įgyvendinimo būtinumas. „Ratifikavus sutartį, būtų atkreiptas dėmesys į neadekvatų seksualinį santykiavimą.”, – teigė R. Butkevičiūtė. Kovencijoje iš valstybių reikalaujama ypatingos aukos apsaugos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, didinti informuotumą apie įvairias smurto formas bei jų traumuojamą poveikį ir kitų teisinių, apsaugos ir prevencinių įsipareigojimų. Konvencija siunčia žinią, kad smurtas prieš moteris bei smurtas šeimoje nėra privatus reikalas.