Nepasitikėjimas ir kitokių baimė – reikšminga problema Lietuvoje. Ne vienerius metus multikultūriame vaikų ir jaunimo centre „Padėk pritapti“ Vilniuje edukatore dirbanti Agnieška Avin Ileri, sako, kad nuolat kalbame apie „integraciją“, tarsi tik tuatinės mažumos turi stengtis pritapti prie daugumos.
„Daug rečiau yra klausiama, kaip tas priklausymo visuomenei jausmas yra kuriamas daugumos tarpe, ar yra atsižvelgiama į skirtingų grupių savybes, poreikius?“ – pabrėžia A. Avin Ileri.
Agneska Avin Ileri, asmeninio archyvo nuotr.
Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, vyks aštuntasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Jo metu bus diskutuojama, kokią kainą Lietuva moka už ksenofobiją?
Apie ksenofobijos apraiškas Lietuvoje, ypatingai jaunų romų atžvilgiu, Forume įžvalgomis dalinsis antropologė, „Padėk pritapti“ edukatorė Agnieška Avin Ileri.
Ekspertė sako, kad kalbėdami apie etninių mažumų jaunuolius Lietuvoje, dažnai bandome juos sutalpinti į vieną kategoriją. Tačiau tai yra labai įvairios žmonių grupės, kurioms netinka vienas receptas, svarbu suprasti, iš kokios socialinės klasės jaunuoliai atkeliauja, kokioje aplinkoje gyvena, kokiai grupei priklauso ir kokių iššūkių patiria.
Iš kur kyla romų bendruomenės atskirtis?
Romų jaunuoliams Lietuva – vis dar nepalanki vieta augti. Visuomenės nuostatų apklausos rodo, kad kaimynystėje su romais nenorėtų gyventi beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų. Anot antropologės A. Avin Ileri, nagrinėjant romų bendruomenės atskirtį visuomenėje, rasizmas romų atžvilgiu nėra vien Lietuvos problema – tai plačiai paplitęs reiškinys visoje Europoje. Dažnai diskriminacija pateisinama tariamais „kultūriniais skirtumais“ – bendruomenės patiriamos problemos siejamos su romų kultūra, kitoniškumu, bet ne su likusios visuomenės nuostatomis jų atžvilgiu.
Romų vėliava klasėje, asociatyvi „Padėk Pritapti“ „Facebook“ nuotr.
„Romų diskriminacijos problema slypi kur kas giliau – ją lemia nuo senų laikų susiformavę stereotipai, patirtos politinės represijos bei socialinė atskirtis, plačiai įsišaknijusi visuomenėje“, – sako A. Avin Ileri.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad romų jaunuoliai Lietuvoje susiduria su daugiasluoksne atskirtimi. Tai, anot jos, ypatingai jaučiama švietime bei kasdienėje aplinkoje. Ji prisimena atvejį, romų bendruomenei priklausantys paaugliai iš Marijampolės regiono bandė lankytis vietos jaunimo centre. „Ten jie patyrė patyčias iš bendraamžių. Jiems buvo sakoma, kad centre „nepageidaujami čigonai. Po kelių bandymų jie tiesiog nustojo ten eiti“.
Patirtas skurdas ir segregacija formuoja jaunų romų santykį su visuomene
Ekspertė pastebi, kad romų vaikų ir jaunuolių galimybes Lietuvoje tiesiogiai riboja ir socioekonominės sąlygos. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – Kirtimų gyvenvietės Vilniuje nugriovimas, po kurio dalis romų neteko gyvenamosios vietose.
„Yra šeimų, kurios daugiau nei mėnesį gyveno automobilyje, nes neturėjo kur apsistoti. Tokios patirtys neišvengiamai formuoja vaiko savivertę ir santykį su visuomene“, – sako A. Avin Ileri.
Agnieška Avin Ileri, Jono Petronio / VDU nuotr.
Nors Kirtimų gyvenvietė nugriauta dar 2020 m., anot ekspertės, daliai šeimų iki šiol nepavyko surasti nuolatinio būsto. „Dažnas kraustymasis reiškia, kad vaikai ir paaugliai nuolat keičia mokyklas, o tai trukdo mokytis, kurti ryšius, įgyti pasitikėjimo“, – sako „Padėk pritapti“ edukatorė.
Tyrimai rodo, kad vaikystėje patiriamas skurdas turi ilgalaikių psichologinių pasekmių – mažina motyvaciją mokytis, silpnina pasitikėjimą savimi ir skatina pasitraukimą iš socialinio gyvenimo.
Romų jaunimas keičia stereotipus
Paklausus apie romų bendruomenės sėkmės istorijas, Agnieška Avin Ileri sako, kad sėkmė kiekvieno yra suprantama skirtingai.
„Mums sėkmės istorija yra kuomet jaunuolis sugrįžta į švietimo sistemą, iš kurios buvo iškritęs kelerius metus, nueina į mokyklą du kartus per savaitę, kai anksčiau nueidavo kelis kartus per mėnesį“. Tai, anot edukatorės, rodo realų pokytį jaunuolio gyvenime ir didelį asmeninį žingsnį, kuris neretai pareikalauja daug pastangų.
Edukatorė džiaugiasi, kad romų jaunuolių pasiekimai vis dažnesni ir labiau matomi visuomenėje: prieš kelias savaites vykusiame Europos mišrių kovos menų (MMA) ir pankrationo jaunimo čempionate Graikijoje romų jaunuoliai iš Vilniaus iškovojo devynis medalius ir padėjo Lietuvos rinktinei užimti trečią vietą komandinėje įskaitoje.
Lietuvos komanda čempionate Graikijoje, „Padėk Pritapti“ „Facebook“ nuotr.
„Tokios pergalės yra ir galimybė keisti nusistovėjusius stereotipus – parodyti, kad romų jaunimas yra talentingas, ryžtingas ir galintis iškilti tarptautinėje arenoje, jei tik turi tam sąlygas“, – tvirtina A. Avin Ileri.
Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija „Kokią kainą Lietuva moka už ksenofobiją?“ vyks gruodžio 10 d., 16:45 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Atrijaus erdvėje. Diskusiją tiesiogiai transliuos LRT.lt
Visa Forumo programa – https://nztf.lt/
Interviu parengtas įgyvendinant skėtinių nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą „Žmogaus teisių organizacijų koalicijos institucinių gebėjimų stiprinimas: Sustiprintos galimybės Žmogaus teisių raidai Lietuvoje“. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Interviu parengtas nepriklausomai ir nebūtinai atspindi projektą finansavusios institucijos nuomonę.
