Naujausias Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimas atskleidžia, kad diskriminacija vis dar yra romų bendruomenės Europoje kasdienybė. Net 31 proc. apklaustųjų per pastaruosius metus patyrė diskriminaciją dėl savo tautybės.
Apie diskriminaciją prabyla retai
Tyrimo duomenimis, diskriminacija dažniausiai juntama ieškant darbo, švietimo įstaigose ir viešosiose erdvėse. Apie daugelį incidentų nutylima – tik apie 6 proc. romų, patyrusių diskriminaciją, kreipėsi į atsakingas institucijas ar pateikė skundą. Pagrindinės priežastys – nepasitikėjimas valdžios įstaigomis ir įsitikinimas, kad niekas nepasikeis.
„Šie skaičiai rodo, kad romų diskriminacija Europoje vis dar sisteminė, o pasitikėjimas institucijomis – trapus. Lietuva nėra išimtis. Nors tyrimas neapėmė Lietuvos romų, tačiau žinome, kad ši bendruomenė mūsų šalyje kasdien susiduria su uždaromis durimis – kalbant tiek apie darbą, tiek apie būstą, viešas ir privačias paslaugas ar išsilavinimą“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
B. Sabatauskaitė. G. Grėbliūnės nuotr.
Pažanga vyksta, bet atotrūkis išlieka
Tyrimas rodo ir teigiamų pokyčių: palyginti su 2016-aisiais, romų gyvenimo kokybė kai kuriose srityse pagerėjo. Mažėja skurdo rizika, daugiau vaikų lanko ankstyvojo ugdymo įstaigas, o įsidarbinimo rodikliai – ypač vyrų – po truputį auga. Tačiau kol kas pokyčiai per maži, kad iš esmės pakeistų padėtį – net apie 70 proc. apklaustųjų vis dar patiria skurdo riziką.
Tie romai, kurie turi finansinių galimybių nuomotis ar įsigyti būstą, susiduria su kitomis kliūtimis – neigiamomis nuostatomis besivadovaujantys savininkai atsisako išnuomoti ar parduoti būstą, prašo už nuomą mokėti brangiau ar didesnio depozito, kartais nuomos skelbimuose aiškiai nurodo, kad romų nepriima. Kai kuriose šalyse su tokiais skelbimais susidūrę teigia daugiau nei trečdalis apklaustųjų.
Atskirtis prasideda mokykloje
Švietimas išlieka viena iš labiausiai segreguotų sričių. Nors ankstyvojo ugdymo įstaigas lanko vis daugiau romų vaikų (apie 53 proc.), beveik pusė jų mokosi klasėse ar mokyklose, kuriose dauguma mokinių yra romų tautybės. Lietuvos mokyklose nebėra atskirų romų klasių, tačiau kokybiniai tyrimai rodo, kad romų tautybės moksleiviai vis dar susiduria su diskriminacija ir patyčiomis.
Mokykla, asociatyvi nuotrauka, Pexels
„FRA duomenys rodo, kad romų vaikai mokyklose dėl savo tautybės susiduria su įžeidžiančiais komentarais, fiziniu smurtu ir socialine atskirtimi – paliekami nuošalyje per pertraukas, žaidimų ir renginių metu. Priklausomai nuo šalies, šias patirtis liudija nuo dešimtadalio iki daugiau nei trečdalio apklaustųjų. Matyti tokią statistiką ypač skaudu – mokykla turėtų būti vieta, kur kiekvienas vaikas jaučiasi saugus ir priimtas, nepriklausomai nuo savo kilmės“, – teigia B. Sabatauskaitė.
„Roma Survey 2024“ – tai didžiausias iki šiol atliktas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas apie romų padėtį. Jis apėmė daugiau nei 8 tūkstančius apklaustųjų iš 13 valstybių. Tyrimu siekta įvertinti pažangą įgyvendinant ES Romų strategijos tikslus – nuo švietimo ir užimtumo iki diskriminacijos mažinimo ir socialinės įtraukties.
