Svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priminimas bankrutuojantiems fiziniams asmenims

Fizinių asmenų bankrotas Lietuvoje egzistuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Tokiu būdu finansinių sunkumų patiriantys asmenys turi galimybę gyvenimą pradėti iš naujo. Per šį laiką sukaupta išties nemažai praktikos, tačiau, anot teisininkų, bankrutuojantys asmenys dažnai pamiršta pamatinius dalykus ir dėl to kyla labai skaudžios pasekmės.

Komentuodamas naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijaus Langys primena, kad viena esminių pareigų fiziniam asmeniui, ketinančiam inicijuoti bankroto procesą – kreditorių informavimas apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą.

Egidijus Langys, BNS nuotr.

Pasak advokato, šios pareigos vykdymas yra svarbus dėl kelių aspektų:

Pirma, fizinis asmuo pats turėtų būti suinteresuotas informuoti kreditorius apie savo bankroto procesą, kadangi užbaigus fizinio asmens bankroto bylą, nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai.

Antra, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą terminą pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Šia teise kreditoriai gali pasinaudoti tik būdami informuoti apie fizinio asmens bankroto procesą.

„Todėl asmeniui, siekiančiam atkurti savo mokumą, tenka pareiga būti aktyviam ir tinkamai informuoti visus kreditorius bei nurodyti nagrinėjamas bylas pagal kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus“, – atkreipia dėmesį Egidijus Langys.

Bankrotas, asociatyvi nuotr., Pexels

Pasak advokato, kreditorinių reikalavimų nurašymas pasibaigus fizinio asmens bankroto bylai yra specialus įstatymo nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Prievolė pasibaigia pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui.

„Labai svarbu suprasti, kad užbaigus fizinio asmens bankroto bylą, nurašomi tik fizinio asmens mokumo plane nurodyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kitaip tariant, nusirašo tik tų kreditorių reikalavimai, kurie buvo informuoti apie bankroto procesą“, – pažymi E. Langys.

Vadinasi, kiti kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą, arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo savaime nepasibaigia. Todėl skolininkas turi būti pats suinteresuotas įvardinti visus galimu kreditorius. Nes vėliau, pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, kreditoriai galės pareikšti reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka ir galės būti vykdomi iš fizinio asmens ir po šio asmens bankroto pabaigos.

Bankrotas, asociatyvi nuotr., Pexels

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai suabsoliutino skolininko pareigą kreditorių interesų apsaugos kontekste ir nurodė, kad reikšminga aplinkybe laikytina ne tai, ar kreditorius žinojo ar turėjo žinoti apie skolininkui iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, o tai, ar bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo tokiame procese buvo aktyvus ir tinkamai vykdė įstatyme nustatytą bankroto bylą nagrinėjančio teismo informavimo apie kitoje byloje jam pareikštus turtinius reikalavimus pareigą.

Todėl, pasak advokato, yra labai svarbu priminti tiek patiems fiziniams asmenims, tiek juos konsultuojantiems asmenims, kad būtina informuoti visus įmanomus kreditorius apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Tuo atveju, jeigu bankroto byla jau yra iškelta – teismą, apie vykstančius procesus kitose bylose.

„Priešingu atveju liks kaltinti tik patį save, kad pasibaigus bankroto procesui ne visos skolos, kurios galėjo būti nurašytos, buvo nurašytos“,  – pabrėžia Egidijus Langys.