Žmonės su negalia, kuriems reikalingi šunys pagalbininkai, atkreipia dėmesį, kad sulaukia daug priešiškumo – jie neįleidžiami į restoranus, viešąjį transportą, parduotuves. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai sako, kad toks elgesys yra diskriminacinis ir nurodo ne tik į sąmoningumo stoką, bet ir į spragas įstatymuose. Todėl imtasi žingsnių situacijai keisti. Prie Tarnybos veikianti Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija parengė siūlymus, kaip pagerinti reglamentavimą dėl šunų pagalbininkų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išsiųstose rekomendacijose pažymėta, kad reikia keisti dabartinį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pavyzdžiui, vadovaujantis dabartinėmis jo nuostatomis, Lietuvoje net neįmanoma gauti tinkamų dokumentų šuniui, asistuojančiam žmogui su negalia.
„Pastaruoju metu pagausėjo skundų, susijusių su šunimis asistentais. Neseniai ištirtas atvejis, kai moteris, lydima tokio gyvūno, nebuvo aptarnauta trijuose sostinės restoranuose. Taip pat buvo skųstasi dėl diskriminacinio elgesio kitose viešosiose vietose. Reaguodami į tai, pateikėme savo rekomendacijas, kaip tobulinti atitinkamus teisės aktus. Tai jau būtų gera pradžia keičiant situaciją“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narė Lina Cicėnaitė.
Reikalavimų įgyvendinti neįmanoma
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje šuns pagalbininko akreditaciją patvirtinantys dokumentai nėra išduodami. To priežastis – šalyje tiesiog nėra institucijų, kurios atitiktų dabartinius Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo reikalavimus. Nepaisant to, tokių dokumentų iš šunų asistentų savininkų gali būti reikalaujama.
„Kitaip tariant, šiuo metu įstatymas neveikia, kaip turėtų veikti, ir nėra aišku, kaip šuns pagalbininko paslauga galėtų būti įgyvendinama praktiškai“, – pažymi L. Cicėnaitė.
Lina Cicenaitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuotrauka
Viena pagrindinių problemų, anot ekspertės, yra itin griežti reikalavimai šunų pagalbininkų akreditacijoms.
„Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje yra tokius šunis sėkmingai ruošiančių įstaigų, tad siūlome neapsiriboti tik konkrečia dresūros programa. Siūlome išplėsti reikalavimų sąrašą, numatant alternatyvas tokio tipo akreditacijoms, aiškiai detalizuojant, kokie šunys yra priskiriami pagalbininkams“, – nurodo teisininkė.
Kita problema, anot L. Cicėnaitės, yra įsigalėjusi nuostata, kad šunys pagalbininkai reikalingi tik žmonėms su regos negalia. Ji pabrėžė, kad tokie gyvūnai gali asistuoti asmenims ir su kitomis negaliomis, pavyzdžiui, judėjimo, taip pat sergantiems diabetu, epilepsija, autistiškiems asmenims.
„Todėl svarbu teisiškai įtvirtinti, kad į viešąsias erdves ir pastatus su šunimis asistentais galėtų patekti ne tik asmenys su regos, bet ir kitomis negaliomis ar ligomis, dėl kurių jiems yra reikalingas šuo pagalbininkas. Be to, tokią nuostatą reikėtų suderinti su visais susijusiais teisės aktais, pavyzdžiui, maisto higienos normomis, gyvūnų laikymo viešojo maitinimo ar mažmeninės prekybos vietose taisyklėmis“, – aiškina L. Cicėnaitė.
Komisija taip pat siūlo nurodyti išimtinius atvejus, dėl kurių šunys asistentai gali būti neįleidžiami į viešąsias erdves. „Dabar įstatyme yra minimas pavojus žmogaus sveikatai ar nepalankių salygų renginiams vykti sudarymas. Tokios nuostatos gali būti interpretuojamos itin plačiai, atsiranda erdvė piktnaudžiavimui, kai dėl menamos grėsmės aplinkiniams nepagrįstai apribojamos asmenų su negalia teisės“, – teigia L. Cicėnaitė.
Vyras su šunimi vedliu, asociatyvi nuotr., Pexels
Siūlo sukurti finansavimo sistemą
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narė sako, kad plačiau naudoti šunis pagalbininkus Lietuvoje trukdo ir tai, kad nėra finansavimo mechanizmo tokius gyvūnus parengti ir įsigyti.
„Tai yra išties brangus procesas, tad turėtų būti bent dalinai finansuojamas valstybės, kaip viena iš asmenų su negalia individualių poreikių tenkinimo priemonių. Todėl siūlome teisės aktuose apibrėžti, kokiais pagrindais ir sąlygomis asmuo su negalia gali įsigyti tokį gyvūną, kaip turėtų būti sprendžiamas jo išlaikymo klausimas, kokios yra gyvūno gerovės ir saugumo užtikrinimo priemonės“, – vardija L. Cicėnaitė.
Komisija taip pat rekomenduoja, keičiant teisės aktus dėl šunų pagalbininkų, aktyviau konsultuotis su skirtingomis žmones su negalia vienijančiomis organizacijomis, daugiau dėmesio skirti paslaugų teikėjų ir renginių organizatorių sąmoningumo didinimui, informuoti apie šunų pagalbininkų svarbą.
Neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paskelbė konstatavusi diskriminaciją, kai per vakarą net trys Vilniaus senamiesčio restoranai atsisakė aptarnauti lankytoją, kurią lydėjo šuo asistentas.
