Kas antras 2024 m. gautas skundas nepriklausė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prižiūrimai sričiai. Anot įstaigos teisininkės Renatos Vanagėlienės, taip yra dėl to, kad gyventojai ne visada teisingai supranta, kas yra diskriminacija ir kokias sritis prižiūri lygių galimybių kontrolierė.
Pavyzdžiui, dažnai kreipiamasi dėl įvairių įstatymų, kurie, žmonių nuomone, yra diskriminuojantys, taip pat gaunama daug užklausų dėl asmenų pasisakymų žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose. Anot R. Vanagėlienės, Tarnyba negali tirti tokių nusiskundimų.
Kontrolierė tiria ne visus skundus
Pasak R. Vanagėlienės, Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti, ar įstatymai neprieštarauja Lygių galimybių įstatymo nuostatoms. „Dažnai žmonės skundžiasi dėl, jų nuomone, diskriminuojančių įstatymų. Pavyzdžiui, neseniai Tarnyba sulaukė prašymo įvertinti, ar Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nėra diskriminuojančios. Tarnybai nesuteikta teisė vertinti įstatymus ar juos inicijuoti, jų atitikimą Konstitucijai gali vertinti Konstitucinis Teismas, o priimti įstatymus – Seimo funkcija, juos inicijuoti gali ir Vyriausybė ar Prezidentas, todėl tokie atvejai Tarnyboje nėra tiriami“, – paaiškina Tarnybos ekspertė.
Neretai sulaukiama žmonių kreipimųsi dėl galimai neetiškų viešų pasisakymų, nuomonių visuomenei jautriais klausimais.
Renata Vanagelienė, M. Ambrazo nuotr.
„Tarkime, žmogus pamato ar išgirsta viešo asmens neetišką, galimai diskriminuojantį pareiškimą. Jis ar ji pasijaučia nesmagiai ir kreipiasi į lygių galimybių kontrolierių. Visgi tokios situacijos nepatenka į Tarnybos prižiūrimas sritis, nes lygių galimybių kontrolieriui nepavesta tirti viešų pasisakymų. Juos tiria žurnalistų reguliacijos institutai“, – paaiškina R. Vanagėlienė.
Dar viena Tarnyboje netiriamų skundų grupė – tariamos, realybėje neįvykusios situacijos.
„Neretai sulaukiame žmonių kreipimųsi dėl neįsigaliojusių ar dar tik svarstomų tvarkų, įstatymų ar kitų teisės aktų pokyčių. Pavyzdžiui, žmonės kreipiasi dėl dalykų, kurie dar tik planuojami svarstyti miesto ar rajono savivaldybės taryboje. Viena iš pagrindinių sąlygų diskriminacijai nustatyti – nepageidaujamo elgesio poveikis asmeniui ar asmenų grupei. Jis turi būti ne hipotetinis, bet realiai kylantis dėl jau vykdomų veiksmų. Šiandien nėra aišku, kaip ateityje galbūt įsigaliosiantys pasikeitimai paveiks žmones ir ką būtent paveiks labiau, todėl tokie skundai nėra tiriami“, – paaiškina R. Vanagėlienė.
Diskriminacija – tai nepageidaujamas elgesys dėl konkretaus pagrindo
Neretai Tarnyboje sulaukiama skundų dėl galimos diskriminacijos, kai nenurodomas diskriminavimo pagrindas arba jį nurodžius nepateikiama jokių tai pagrindžiančių duomenų. Pavyzdžiui, žmogus kreipiasi dėl patirto nepageidaujamo elgesio nurodydamas lyties ir amžiaus diskriminavimo pagrindus, bet niekaip nepaaiškina, kaip diskriminacija pasireiškė. Tokiu atveju pareiškėjo prašoma patikslinti duomenis, o to nepadarius skundas negali būti tiriamas.
„Kalbėdami apie galimą diskriminaciją turime pirmiausia nustatyti, dėl ko ji kyla, koks jos pagrindas. Pastebime, kad pats pavadinimas diskriminavimo pagrindas žmonėms atrodo neaiškus. Iš tiesų kalbama apie asmens tapatybės požymį, dėl kurio ji ar jis vertinama(s) blogiau nei kitas žmogus, kuris neturi to požymio. Diskriminacija yra toks nepageidaujamas elgesys su žmogumi, kurį lemia tam tikras asmens tapatybės požymis, numatytas Lygių galimybių įstatyme“, – paaiškina Tarnybos Teisės grupės vyresnioji patarėja R. Vanagėlienė.
Dažniausiai į Tarnybą kreipiamasi dėl diskriminacijos lyties, amžiaus ir negalios pagrindais. Svarbu pažymėti, kad Lygių galimybių įstatyme numatytas 14 draudžiamo diskriminavimo pagrindų sąrašas yra baigtinis.
Žmonės su negalia, asociatyvi nuotrauka, Pexels
„Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos pagrindu. Jei asmuo jaučiasi diskriminuojamas dėl gyvenamosios vietos, išvaizdos ar kito Lygių galimybių įstatyme neapibrėžto asmens tapatybės požymio – lygių galimybių kontrolierė negalėtų pradėti tyrimo dėl galimos diskriminacijos“, – pastebi Tarnybos atstovė.
Dažnai kreipiamasi dėl skelbimų ir reklamų
Dar viena svarbi skundų kategorija – vadinamieji viešojo intereso atvejai, pavyzdžiui, nekorektiškas darbo skelbimas, kuriame nurodoma pageidaujama darbuotojo lytis ar amžius.
„Tokia situacija Lygių galimybių įstatyme apibrėžta vienareikšmiškai – kaip įstatymo pažeidimas, jis paveikia ne konkretų žmogų asmeniškai, bet asmenų grupę. Tokių skundų sulaukiame tikrai dažnai ir jie yra tiriami“ – apie viešojo intereso atvejus pasakoja Tarnybos atstovė.
Panašų neigiamą poveikį sukelia ir nekorektiškos, seksistinės, vieną lytį (dažnai – moteris) žeminančios reklamos. „Kalbant apie reklamas svarbu pabrėžti, kad Tarnyboje jos tiriamos tik dėl galimos diskriminacijos. Kontrolierė neteikia išvadų dėl to, ar reklama yra etiška, ar nepažeidžia moralės normų ir panašiai“, – paaiškina R. Vanagėlienė. Tyrimai dėl diskriminuojančių darbo skelbimų ar reklamų dažniausiai išsisprendžia susisiekus su reklamos užsakovais ar skelbimų autoriais – diskriminaciniai veiksmai būna nutraukiami.
