Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Viktorijos Kolbešnikovos Baigiamoji kalba, II dalis

Plakatas, dėl kurio V. Kolbešnikovai buvo iškelta baudžiamoji byla.

Viktorija Kolbešnikova | 2016 09 28
Komentarų skaičius

4

2015 m. Kauno teisėsauga baudžiamojon atsakomybėn patraukė studentę Viktoriją Kolbešnikovą. Studentė teisiama už tai, kad 2015 m. vasario 16 d. kartu su draugais Kauno centre iškabino plakatus, protestuojančius prieš valstybės politiką migrantų atžvilgiu: „Sudegink Ruklą, deportuok vyriausybę, imigrantai welcome!“. Teisme prokurorė Virginija Vigelienė teigė, kad iškabindama minėtus plakatus, V. Kolbešnikova ragino susidoroti su Ruklos gyventojais bei šalia miestelio dislokuotais kariniais padaliniais, deportuoti vyriausybę ir pasikviesti čia „žaliųjų žmogeliukų“ iš Rytų. Tokią teksto interpretaciją pateikė Žurnalistų etikos tarnybos ekspertas. 2016 m. rugsėjo 26 d. Viktorija Kolbešnikova skaitė baigiamąją kalbą. Teismo nuosprendis bus skelbiamas lapkričio pradžioje. Pateikiame antrąją baigiamosios kalbos dalį. Su pirmąją galite susipažinti čia.

Noriu teismui pateikti savo spėjimą, kodėl Laužiko interpretacija buvo tokia, švelniai tariant, keista.

Laužikas teigė, kad jam žinoma, bet visuomenei neskelbiama, jog per pusę metų Vokietijoje buvo sudeginti keli šimtai pabėgėlių stovyklų, neva dėl neapykantos. Įdomu kokie yra jo informacijos šaltiniai, jei tokia informacija visuomenei neskelbiama. Bet kuriuo atveju, tokios informacijos nepateikia nei Amnesty International, nei Human Rights Watch, nei kitos pagrindinės tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, turinčios stebėtojų beveik visose pasaulio ir visose Europos valstybėse. Žinau, kad tokių atvejų beveik nebuvo tuo metu, kai Laužikas rašė savo išvadą. Manau, jog Laužiko išvadai galėjo turėti įtakos neteisinga informacija apie pabėgėlių stovyklų deginimą. Kitaip tariant, būdamas įsitikinęs, kad dėl neapykantos yra padegamos pabėgėlių stovyklos, jis per daug nesigilino ir visą plakato turinį įvertino jau su išankstine nuostata. Būtent dėl to paskutinė plakato frazė „imigrantai welcome“ jam atrodė ironiška, nors tokiai interpretacijai jokių objektyvių priežasčių nėra. Ta pačia kryptimi nuėjo ir tyrėjas, į apklausas kvietęs neapykantos kurstymu anksčiau kaltintus asmenis, žinomus nacionalistus, ir klausęs jų, kur jie buvo plakatų kabinimo naktį. Taigi, dėl gilaus nesupratimo, kvietė žmones su absoliučiai priešingomis politinėmis pažiūromis, negu plakato kabintojų.

Artėdama prie savo kalbos pabaigos noriu aptarti vieną svarbiausių kaltinimo elementų.

Beveik visų liudytojų prokurorė teisme klausė, kaip plakatą galėjo suprasti, cituoju, „paprastas žmogus“. Mėgindama įvardinti, ką reiškia jos naudojamas terminas „paprastas žmogus“, prokurorė sakė, kad jis neva neišsilavinęs, nežino istorijos, nesupranta politikos ir pan. Klausė, ką reiškia plakatas be politinio konteksto, teigė, kad ji plakatą skaito taip, kaip ten parašyta, o visa kita yra interpretacijos. Kaip suprantu, mėginama teismui teigti, kad net jei mes, plakato kabintojai, neturėjome jokių intencijų kurstyti nesantaiką ar kviesti smurtauti, tas mistinis „paprastas žmogus“ galėjo suprasti plakatą kitaip ir būti paragintas imtis smurto. Kategoriškai nesutinku su tokia hipoteze. Visų pirma, taip ir liko neaišku, kas yra „paprastas žmogus”. Jei tai statistinis, vidutinis Lietuvos gyventojas ar net praeivis Kauno centre, kur kabėjo plakatai, remiantis statistikos departamento duomenimis, ekonominiais ir socialiniais rodikliais, tai greičiausiai būtų moteris su aukštuoju išsilavinimu, virš 30-ies metų, dirbanti paslaugų sektoriuje arba vidurinės ar žemesnės grandies darbuotoja valstybinėje įstaigoje. Maždaug toks yra eilinis gyventojas Kaune. Taigi, kodėl galima pamanyti, kad toks paprastas vidutinis pilietis turėtų plakatą suprasti kaip nors kitaip, nei suprantu aš? Iš aukštąjį išsilavinimą turinčio žmogaus visiškai pagrįstai tikiuosi minimalių sugebėjimų interpretuoti ir kontekstualizuoti kalbos aktus – o jei jų nėra, tuomet tai ne mano, o Lietuvos švietimo sistemos problema.

Iš čia kyla ir antras argumentas, kodėl „paprastas žmogus“ nėra jokia kategorija vertinant plakato auditoriją. Ar tas, kas tikrai neturi jokio išsilavinimo, neturi elementariausių politikos ir istorijos supratimo pradmenų, nežino kas yra Rukla, vyriausybė, deportacija ir imigrantai, ar tai žmogus, kuris apskritai supras apie ką plakatas? Ar norima pasakyti, kad yra žmonių, kurie šiek tiek žino, pavyzdžiui, žino, kad Rukloje gyvena pabėgėliai ir jam visiškai aišku, kad „sudegink Ruklą“ reiškia sunaikinti pabėgėlius? Jei taip, ar tas žmogus negeba skaityti toliau ir nekyla kognityvinis disonansas perskaičius „imigrantai welcome“? Ar dar susiaurinam, ir kalbam apie žmogų, kuris žino apie Rukloje gyvenančius pabėgėlius, žino kas yra deportacija ir vyriausybė, bet nežino kas yra imigrantai ir ką reiškia žodis „welcome“? Ar tikrai įsivaizduojate tokių žmonių esant? Ar yra žmonės, kurie paskaito ar išgirsta kokio nors komunikacinio akto dalį, pateiktą liepiamąja nuosaka, visiškai neatsižvelgia į kontekstą ir imasi vykdyti ar labiau užsimano vykdyti tai, kas yra liepiama? Tokie žmonės niekada nebūtų pamatę dainos „Išjunk televizorių“ vaizdo įrašo iki pabaigos.

Nėra jokio paprasto žmogaus. Nėra žinojimo ir suvokimo ribų, nubraižytų taip, kad būtų suprantama viena plakato dalis ar vienas žodis, bet nesuprantami kiti žodžiai, nesuprantama, kad tai yra sąmoningai pakabintas plakatas, kad juo norėta kažką pasakyti. Nėra žmogaus, kuriam jei dalis plakato kažką reiškia ir yra įdomi, nesivargintų suprasti jo viso, o jei pasivargintų, ar tikrai manytų, kad kažkas kviečia deginti pabėgėlius ir paskui kviečia imigrantus atvykti. Tad jei taip ir lieka kažkam neaišku apie ką plakatas, tai jis yra tiesiog neaiškus, o ne lieka nesuprasta pusė plakato, o kita akivaizdžiai kursto neapykantą. Kitaip tariant, jei apskritai nesuvokiama plakato idėja, tai jis nieko nereiškia – neužtenka liepiamosios nuosakos tam, kad žmogus iš karto svarstytų galimybę vykdyti tai, kas liepta. Čia juk ne kariuomenė.

Iš ankstesnių teismų nutarčių žinau, kad jei nebūtų liepiamosios nuosakos, turbūt nebūtų ir šio teismo. Vadinamasis ekspertas Laužikas, savo išvadoje kitoje su šiuo BK straipsniu susijusioje byloje yra teigęs, kad skatinimo smurtauti nėra pasakyme – cituoju – „žydų sunaikinimo būtinybė neišvengiama“. Kita ekspertė teigė, kad realiu skatinimu negalima laikyti pasakymo – cituoju – „Kadangi žydai šėtoniški padarai neturi teisės egzistuoti, todėl turės būti sunaikinti“. Tokiomis išvadomis puikiausiai naudojasi tie, kurie iš tiesų visuomenėje skatina neapykantą. Esu pati ne kartą prašiusi pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 170-tąjį straipsnį ir visi prašymai buvo atmesti, net dėl komentaro – cituoju – „Lietuva – lietuviams ir jokių babajų ar negrų mums nereikia, ir taip nuo jų visa Europa jau prasmirdus, nori ir mus užteršti. Gana jau to, ką kai kurios mūsų lietuvaitės – išsigimėlės, prasidėjusios su „j[u]odu maru“ daro“ – citatos pabaiga.

Net žinodama teismo praktiką ir keistas Laužiko interpretacijas, nesigailiu, kad plakatas buvo su liepiamąja nuosaka ir dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių esu įsitikinusi, kad jis nekurstė neapykantos, nekvietė susidoroti su bet kokia žmonių grupe, o tiesiog išreiškė kritiką vyriausybių vykdomai politikai pabėgėlių klausimui, bei oponavo atvirai fašistiškai nusiteikusiems naujiesiems naciams.

Prokurorė ne kartą mėgino liudytojus ir kaltinamuosius priversti atsakyti, ką reiškia plakatas be įvairių kontekstų. Dar kartą priminsiu, kad net Laužikas teigė, jog „nėra teksto be konteksto, tiesiog nebūna“. Sakau „net”, nes Laužikas, vadinamas ekspertu tik dėl to, kad jis yra tokiu pasamdytas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, kuri, kaip viešai yra žinoma, pati nesugebėjo pagrįsti Laužiko kvalifikacijos tokiam darbui atlikti. Jis neturi jokių reikiamų kvalifikacijų ir išsilavinimo vykdyti tokias ekspertizes, nes yra tik lietuvių kalbos ir skyrybos specialistas, neapsigynęs net daktaro disertacijos ir publikavęsis tik itin prastai akademijoje vertinamuose žurnaluose. Nepaisant to, dėl teksto be konteksto jis buvo visiškai teisus. Tą teigė ir beveik visi nuomones pateikę specialistai. Dar kartą prašau teismo atkreipti į jas dėmesį, nors jos ir nėra rašytos ekspertais vadinamų žmonių. Jas mokslininkai ir praktikai pateikė ne todėl, kad yra kolegos, ką norėjo pabrėžti prokurorė, o todėl, kad yra savo sričių specialistai. Tos sritys ir yra mokslai, kurie interpretuoja komunikacinius aktus jų visumoje, o ne tik filologiškai, ką neva daro sintaksės specialistas Laužikas.

Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. Rosa

    Awesome you should think of sohiemtng like that

  2. 0now

    Alma, jei jūsų komentaras buvo atsakas į “Laužikas teigė, kad jam žinoma, bet visuomenei neskelbiama, jog per pusę metų Vokietijoje buvo sudeginti keli šimtai pabėgėlių stovyklų, neva dėl neapykantos. Įdomu kokie yra jo informacijos šaltiniai ” tekste, tai: violent crimes (plati kategorija, apimanti tiek fizinį smurtą, tiek žodinius grasinimus ir dar daugiau; antausis kitam žmogui Vokietijoje yra traktuojamas kaip assault, kuris yra priskiriamas violent crimes ir t.t.) =/= sudeginti centrai. Jūsų pačios komentare, sudegintas centras yra minimas vienas. Google search’as dabar ieškant išmeta dar 3 strapsnius britų ir vokiečių spaudoje apie degusius centrus. Tai sakykim 3-10 (užmetant, kadangi visų straipsnių nesužiūrėsiu) gan skiriasi nuo “keli šimtai”, ar ne? Kad to centro Vokietijoje padegimas buvo a hate crime net neabejoju ir su Viktorijos “neva” retorika nesutinku, bet mąstai to kas įvyko ir Laužiko full blown panika mano akimis yra absoliučiai neproporcingi.

    Apskritai, jeigu leisti sau paspėlioti, tai ko gero viso šito šaršalo ir moralinės panikos būtų daug mažiau, jei kaltinamoji turėtų ne rusišką pavardę.

  3. Tadas

    Almai: Laužikas išvadą pateikė 2015 m. kovo mėn.

  4. Alma

    By David Hodari12:40PM BST 25 Aug 2015
    German police say they are looking for suspected arsonists after a gymnasium intended as a shelter for refugees burnt down overnight. (The Telegraph)

    A fire which broke out at a building planned to house migrants in eastern Germany was greeted with cheers from some onlookers, police say.
    The fire in the town of Bautzen in the early hours of Sunday morning destroyed the roof of a former hotel, which was being converted into a migrant shelter.
    Police said some of the crowd tried to prevent firefighters from extinguishing the blaze, which destroyed the roof.
    The premier of Saxony, Stanislaw Tillich, described them as “criminals”.
    Police suspect arson. The investigation includes detectives who normally deal with extremist crimes. No-one was hurt. (21 February 2016 BBC)

    Opposition to refugees, asylum-seekers and migrants, particularly Muslims, resulted in hundreds of protests being staged across the country. Hate crimes against refugees, asylum-seekers and migrants increased sharply. According to the government, 113 violent attacks against asylum shelters were perpetrated in the first 10 months of the year, compared with 29 in 2014. (Amnesty International annual report 2015/2016)