Daugiau nei 200 nevyriausybinių organizacijų ir 5000 gyventojų ragina Seimą grįžti prie Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo ir apginti smurtą patiriančias moteris.
Pasipiktinimas kilo, kai balandžio pabaigoje Lietuvą sukrėtė du kraupūs smurto prieš moteris atvejai: žiniasklaida pranešė apie namuose sumuštą devyniolikmetę gimdyvę, socialiniuose tinkluose paskelbtą apie moterį, kurią viename Vilniaus barų apsvaigino prieš jos valią ir bei galimai prieš ją panaudojo seksualinę prievartą. Pastarajai policijai nesuteikė ir tinkamos pagalbos.
„Man, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui, norisi gyventi laimingų žmonių valstybėje, tačiau smurto mastas šalyje vis dar liudija kitokią realybę. Klausimas mūsų Seimo nariams – kiek mums dar reikės Mažeikių atvejų, kiek dar prireiks peticijų, kreipimųsi į atsakingus sprendimų priėmėjus, kad Seimo nariai pagaliau suvoktų ir prisiimtų atsakomybę už saugios teisinės valstybės kūrimą savo šalies piliečiams?“ – retoriškai klausia Lietuvos moterų lobistinės organizacijos pirmininkė Dalia Puidokienė, daugiau nei 20 metų teikianti pagalbą smurtą patiriančioms moterims.
Dalia Puidokienė, asmeninio archyvo nuotr.
Kreipimąsi į Seimo narius inicijavo Lietuvos žmogaus teisių centras ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija, kurie vienija 40 organizacijų, daugiausia iš Lietuvos regionų. Palaikymą išreiškė smurto prieš moteris, negalios, skurdo ir kitų žmogaus teisių srityse dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
Stambulo konvencija įpareigoja valstybes ne tik užkirsti kelią smurtui, bet ir tinkamai reaguoti į nukentėjusiųjų pagalbos prašymus. Konvencija numato, kad institucijos – policija, prokuratūra, teisėsauga – neabejotų, netylėtų, nesityčiotų bei nekaltintų nukentėjusiųjų.
„Smurtautojas Mažeikiuose – nė trisdešimt nesulaukęs jaunas vyras, užaugęs nepriklausomoje Lietuvoje. Tokie atvejai rodo, kad įsitikinimas, jog smurto klausimai išsispręs savaime, nes jaunesnė karta neva nesmurtauja, yra nepagrįstas. Daugybę metų švietimo sistema ignoravo ir iki šiol nekalba apie smurto prieš moteris priežastis, lyčių nelygybę, kuri ir lemia epideminį smurto prieš moteris lygį Lietuvoje“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė – „Stambulo konvencija aiškiai nurodo šalims narėms užtikrinti, kad būtų įgyvendinami taip reikalingi pokyčiai švietimo sistemoje, o pažangą stebi ir rekomendacijas teikia konvencijos priežiūros komitetas“.
Jūratė Juškaitė, J. Stacevčiaus/ lrt.lt nuotr.
Stambulo konvencija taip pat numato, kad sutikimas atlikti seksualinius veiksmus turi būti duodamas savanoriškai ir laisva valia, apsvaigintas žmogus nelaikomas galinti duoti sutikimą. Nukentėjusios(-ieji) turi teisę į jautrią, pagarbią pagalbą, profesionalų tyrimą, o valstybės institucijos negali remtis stereotipais ar aukų kaltinimu
Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno specializuoto seksualinės prievartos pagalbos centro, kuriame aukos galėtų gauti visapusišką pagalbą. Smurtą patyrę žmonės dažnai susiduria su antrine viktimizacija – kai vietoj pagalbos iš teisėsaugos pareigūnų patiria abejingumą, nepasitikėjimą, o kartais kaltinimą.
Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos – svarbiausio Europos žmogaus teisių dokumento, skirto kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Latvija tai padarė 2023 m., Estija 2017 m. Lietuva išlieka viena iš penkių ES narių iki šiol to nepadariusi.
Pranešimas spaudai parengtas įgyvendinant projektą „Laikas ratifikuoti Stambulo konvenciją“. Projektą finansuoja Europos Sąjungą. Pranešime spaudai reiškiama nuomonė yra tik pranešime pasisakančių asmenų nuomonė ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma atsakinga už pateikiamas nuomones.
