„Nepasodinsi kiekvieną vakarą anūko tikrinti, ar neatsirado laisvas talonėlis pas gydytoją. Čia yra tokia siaubinga diskriminacija“, „Mano tetai aštuoniasdešimt dveji metai. Susiruošė pas mane važiuoti. Sako, kokį aš stresą apturėjau, visi eina, telefonus rodo, o mes čia stovim tokios bobulencijos“, „Jauni tai bilietus perka internetu, o tu senas ir stovėsi. Yra buvę, kad nepakliuvau į autobusą“ – tai tik kelios citatos iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos apie patirtis susidūrus su skaitmenizacija. Ji parodė, kad didžiausias kliūtis vyresni žmonės patiria sveikatos priežiūros ir viešojo transporto srityse.
„Per tris mėnesius apklausėme beveik du tūkstančius vyresnio amžiaus gyventojų, dauguma pildė anonimines anketas, taip pat vyko grupinės diskusijos. Vyraujantis nusiskundimas – neturintiems ar stokojantiems skaitmeninių įgūdžių bei įrenginių žmonėms tampa sunku gauti net būtinąsias paslaugas. Dėl to dalis žmonių jaučiasi tarsi išmesti už borto, yra priversti kreiptis į giminaičius, kas taip pat kelia nepatogumų“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.
Prieigą prie sveikatos priežiūros sistemos vadina pasityčiojimu
Viena sričių, kur daug vyresnio amžiaus žmonių patiria sunkumų – sveikatos priežiūros sistema. 40 proc. apklaustųjų skundėsi problemomis registruojantis pas gydytojus per „E.sveikatos“ svetainę, 35 proc. – per kitą internetinę gydymo įstaigos sistemą.
Dar apie trečdalį apklausos dalyvių nurodė susiduriantys su kliūtimis peržiūrėdami savo sveikatos tyrimų atsakymus internete (35 proc.) arba elektroniniame pašte (28 proc.). Kiek daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) apklausą pildžiusiųjų susidūrė su iššūkiais atsiskaitydami (-os) už sveikatos priežiūros paslaugas savitarnos mokėjimo terminaluose. Mažiau sunkumų kyla dėl gydytojų konsultacijų telefonu (22 proc.).
Diskusijų metu vyresnio amžiaus žmonės pabrėžė, kad spartėjanti skaitmenizacija kelia vis dagiau iššūkiu sveikatos priežiūros klausimais konsultuotis gyvai – telefonu arba gydymo įstaigoje. Didžioji dalis tyrimo dalyvių minėjo, kad tokia atskirtis ne tik apsunkina ir gerokai užtrunka, bet ir mažina savarankiškumą bei didina priklausomybę nuo kitų žmonių pagalbos.
„Jei galima paskambinti, tai skambinu. Aš asmeniškai turiu tokią patirtį, nes kol susigaudai toj „E. sveikatoj“, kur užsiregistruoti – ten didelis mokslas yra“, – sakė vilnietis Juozas, vienas iš grupinės diskusijos dalyvių.
Vyras prie kompiuterio, asociatyvi nuotr., Pexels
Visgi, net ir esant galimybei sveikatos priežiūros klausimus tvarkytis telefonu, tyrimo dalyviai dalijosi patiriantys bejėgystės jausmą, kai gyvo pokalbio su gydymo įstaigos registratūros darbuotojomis (-ais) tenka ilgai laukti ar net pakartotinai skambinti kelias dienas. „Ant telefono kabu. O ką reiškia į polikliniką prisiskambinti? Čia yra pasityčiojimas, jokia ne duomenų apsauga“, – skundėsi vilnietė Rimutė.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės M. Jurkutės, pasikartojančios istorijos apie iššūkius, kylančius registruojantis į gydymo įstaigą telefonu, rodo, kad toks registracijos būdas kaip alternatyva skaitmeninei registracijai nėra efektyviai veikianti paslauga.
Lieka laukti stotelėje, nes bilietai į autobusą išpirkti internetu
Ryški vyresnių žmonių atskirtis, kurią lėmė skaitmenizacija, matoma ir viešojo transporto srityje. 3 iš 10 apklaustųjų susiduria su sunkumais įsigydami (-os) tarpmiestinių autobusų bilietus internete ar programėlėje, taip pat savitarnos mokėjimų terminaluose. Problemų kelia ir miesto viešojo transporto bilietų įsigijimo sistema – 32 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems sunku nusipirkti bilietą programėlėje ir jį pažymėti.
Dar nuo penktadalio (23 proc.) iki trečdalio (34 proc.) respondentų (-čių) skaitmeniniais atsiskaitymo būdais viešajame transporte iš viso nesinaudoja ir renkasi tradicines alternatyvas.
Visgi, kaip pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė M. Jurkutė, prieiga prie tokių alternatyvų nuosekliai mažėja: „Kokybiniame tyrime dalyvavę žmonės pasakojo, kad ypač sunkumų kyla, kai kelionė baigiama arba pradedama tarpinėje stotelėje. Tuomet, pavyzdžiui, maršrute Vilnius–Klaipėda, to gali nepavykti padaryti, nes bilietai išperkami iš anksto, o dalyje autobusų ar traukinių jau nebėra galimybės įsigyti bilietus gyvai. Panašios situacijos keliavimą visuomeniniu transportu verčia nepatogiu, riboja žmonių galimybes pasiekti reikiamas paslaugas, trukdo palaikyti socialinius ryšius.“
Žmogus autobusų stotelėje, asociatyvi nuotr., Pexels
Tai patvirtino ir diskusijose dalyvavusi ponia Violeta iš Molėtų, kuri skundėsi, kad jai sunku grįžti namo iš Santaros klinikų: „Kai reikia grįžti iš Vilniaus, nes buvai pas daktarą, tai jau turi galvot, kaip nusipirkt tą bilietą iš anksčiau, nors tu nežinai, kada tave iš to gydytojo išleis. O būna, reikia laukti, nes tyrimus daro, tu ne tam laikui atėjęs… Esu mačiusi, kai važiuoju iš Vilniaus stoties, kaip prie Santaros žmonės stovi, jų nieks neima. O popiet kur tam žmogui dėtis? Tai gerai, jeigu jis ten turi kokių vaikų.“
Be elektroninių priemonių nepavyksta patvirtinti net tapatybės
Didelė dalis vyresnių gyventojų nurodė, kad skaitmenizacija kelia problemų tvarkant kasdienius reikalus, susijusius su buitimi, namų ūkiu, finansais. Bene dažniausiai pasitaikantis skundas – per didelis atstumas nuo namų iki banko padalinio arba bankomato. Šią bėdą nurodė atitinkamai 42 ir 36 proc. apklaustųjų. Panaši dalis anketas pildžiusių gyventojų minėjo iškylančius sunkumus pildant įvairias deklaracijas elektroninėmis priemonėmis (42 proc.), registruojantis konsultacijoms su įvairių įstaigų specialistais (-ėmis) (40 proc.), pildant prašymus dėl kompensacijų (32 proc.).
Kiek mažiau problemų kyla deklaruojant skaitiklių rodmenis (24 proc.) ir mokant už komunalines bei telekomunikacijų paslaugas internetu (23 proc.).
„Akivaizdu, kad skaitmenizacija keičia tiek atsiskaitymo už paslaugas būdus, tiek pačią komunikaciją su paslaugų teikėjais. Nemaža dalis vyresnių žmonių šiuos pokyčius priima nepalankiai, kadangi tiesiog nespėja prie jų prisitaikyti. Dauguma tyrimo dalyvių vieningai pabrėžė, kad skaitmenizacija nutolino paslaugų teikėjus nuo tiesioginio kontakto su žmonėmis ir tai kelia iššūkių, kai reikalinga konsultacija ar problemų sprendimas čia ir dabar“, – pastebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė M. Jurkutė.
Ekspertė užsimena, kad tarp sunkiausiai pasiekiamų paslaugų teikėjų tyrimo dalyviai minėjo elektros ir dujų kompanijas „Ignitis“ bei „Eso“, taip pat komunalinius ūkius tvarkančias įmones.
„Kelia didelių sunkumų, kai asmuo neturi el. bankininkystės arba mobilaus parašo, o atvykus gyvai arba nusiuntus laišką, tokiu būdu asmuo ir (arba) jo kreipimasis nepriimamas: „pasirašykit elektroniniu parašu, nes kitaip mes nenagrinėsime,“ – skundėsi diskusijose dalyvavęs vilnietis Gediminas. Kita tyrimo dalyvė atkreipė dėmesį, kad „Ignitis“ klientų paskyrose reikalauja patvirtinti asmens tapatybę tik el. būdu: „Prieš trejus metus mano mama (šiuo metu jai yra 95 m.) asmeniškai atvykusi į „Ignitis“ klientų aptarnavimo skyrių ir pateikusi LR galiojantį asmens dokumentą negalėjo patvirtinti savo tapatybės, nes tokios jų taisyklės.“
Nuolaidos – tik „išmaniems“
Prekybininkai, nuolaidas siūlantys tik per mobiliąsias aplikacijas ir kitas skaitmenines priemones, taip pat piktina vyresnio amžiaus žmones – 4 iš 10 apklaustųjų pabrėžė, kad toks būdas jiems kelia sunkumų, o penktadalis tokiomis programėlėmis apskritai nesinaudoja. Dar apie trečdalis žmonių susiduria su sunkumais naudodamiesi (-osios) savitarnos kasomis, taip pat atnaujindami ar įsigydami nuolaidų kortelę.
„Ne paslaptis, kad įvairios nuolaidos itin aktualios socialiai pažeidžiamesniems vyresnio amžiaus gyventojams. Tad paradoksalu, jog didelė dalis tų žmonių negali pasinaudoti nuolaidomis vien dėl to, kad neturi arba nesinaudoja išmaniuoju telefonu. Taigi jie ne tik nukenčia finansiškai, bet ir atsiduria nelygiavertėje ir žeminančioje padėtyje, lyginant su kitais pirkėjais“, – komentuoja M. Jurkutė.
Mintautė Jurkutė, M. Ambrazo nuotr.
Darbuotojų teikiama pagalba naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ar savitarnos kasomis, anot tyrimo dalyvių, dažnai yra ribota ir komplikuota. „Negali viena kasininkė [padėti], kai prie jos stovi krūva žmonių, aiškinti, kaip ta programėlė. Nereikia pasakoti pasakų, o kalbėti, kaip yra realu gyvenime – nueiti į parduotuvę ir pasižiūrėti, kiek jos realiai turi laiko“, – aiškino viena tyrimo dalyvių Danutė.
Vyresniems žmonėms skaitmenizacija sudaro kliuvinius ir laisvalaikio bei pramogų paslaugų srityje. Net 44 proc. tyrimo anketas užpildžiusiųjų tvirtino, kad susiduria su iššūkiais, kai maitinimo įstaigoje prieinamas tik elektroninis meniu, kuriam atidaryti reikalingas išmanusis telefonas. Daugiau nei 1 iš 3 respondentų (-čių) susiduria su sunkumais įsigyti bilietus į renginius, kai šie parduodami tik internetu, dar trečdaliui problemų kyla, kai maitinimo vietoje nėra sudaromos galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.
„Kaip ir praktiškai visų paslaugų teikimo atvejais, vyresni žmonės mato didelį poreikį išlaikyti įprastus atsiskaitymo ar konsultacijų būdus – kasas, galimybę paskambinti, grynuosius pinigus. Tokios priemonės ne tik pagerintų prieigą, bet ir suteiktų papildomos emocinės vertės, kadangi daliai žmonių gyvas bendravimas yra ir svarbi socializacijos forma“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė M. Jurkutė.
Gyvo bendravimo svarbą pabrėžė ir dalis grupinių diskusijų dalyvių. „Dabar vienas prie kompiuterio ir perki, ir pas gydytoją eini, ir pasikonsultuoji telefonu – išvis nebėra žmonių“, – skundėsi vilnietė Kristina. „Ne su žmogum, o su ekranu [bendraujam] – tai vis toliau vienas nuo kito. O mes, senyvi žmonės, ir taip vienatvę labai kenčiam“, – mintimis dalijosi dar viena tyrimo dalyvė Diana.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 586,9 tūkst. 65 m. ir vyresnių žmonių, tai sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų. Daugiau nei 65 tūkst. (apie 11 proc.) jų turi negalią.
Nereprezentatyvus skaitmeninės atskirties tyrimas buvo vykdomas nuo šių metų liepos iki rugsėjo mėnesio. Jo metu 55 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai, taip pat jų artimieji visoje šalyje pildė popierines ir elektronines anketas bei anonimiškai pasakojo apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis. Iš viso kiekybinėje apklausoje dalyvavo 1982 asmenys. 1675 asmenys (85 proc.) užpildė internetinę anketą, 307 (15 proc.) – popierinę anketą. Grupinėse grupėse dalyvavo 24 žmonės. Tyrime cituojamų gyventojų vardai yra pakeisti, siekiant neatskleisti jame dalyvavusių asmenų tapatybės.
