Ženkliukai nėščiosioms – ar tikr(/t)ai pagalba?

Pastebėti moterų objektyvizaciją seksualiniame kontekste jau tampa įprasta. Visgi, moterys objektyvizuojamos ir kituose kontekstuose, pavyzdžiui, atskiriant jas nuo jų seksualumo ir priskiriant joms reprodukcinę rolę.

2018 metų birželio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ Vilniuje pradėjo ,,Čia vienu daugiau“ socialinę kampaniją, kurios tikslas – atkreipti viešojo transporto keleivių dėmesį į besilaukiančias moteris ir paraginti juos ,,pasirūpinti saugesne besilaukiančių moterų kelione“ [1]. Kampanijos pradžios proga Vilniuje, Katedros aikštėje, nėščiosioms dovanoti specialiai kampanijai sukurti ženkliukai su užrašu ,,+1 čia vienu daugiau“. Pasak kampanijos iniciatorių, tokius ženkliukus įsisegusios besilaukiančios moterys bus lengviau atpažįstamos kitų viešojo transporto keleivių, kurie, pamatę ženkliuką, nesistumdys, užleis nėščiajai vietą atsisėsti, o tai prisidės prie geresnės elgesio ir bendravimo kultūros viešajame transporte. Katedros aikštėje ženkliukų dalinimo akciją iliustravo ir instaliacija – į aikštę atvežtas ,,supakuotas“ autobusas, kampanijos simbolis [2]. Akcijos ženkliukai vėliau dalinti ir dalinami nemokamai įvairiose, dažniausiai gydymo, įstaigose [3].

Sauliaus Žiūros, „Susisiekimo pasalugos“ nuotr.

Siūlomas iškeltos problemos sprendimo būdas tiesiogiai susijęs su besilaukiančiomis moterimis, t. y. problemos sprendimas (bent dalinis) priklauso nėščiosioms. Būtent joms skirta įsisegti ,,specialius“ ženkliukus, kurie padės kitiems jas atpažinti. Visgi šiuo atveju, kitaip negu kreipiantis į keleivius, kuriems kampanijoje keliami susimąstymą apie jų elgesį skatinantys klausimai [4], neapeliuojama į besilaukiančios moters mąstymą ar kitokį aktyvų vaidmenį. Ženkliukai yra ,,skirti“ ir jie ,,padės“, nekeliant jokių klausimų nėščiosioms. Paradoksalu tai, koks ,,draugiškumas“, ,,supratingumas“ ir ,,bendravimas“ turimas omenyje, kai būtent nėščiosios (kurių (ne)saugumas yra probleminamas) turi imtis veiksmo ir tai nesuponuoja jokio bendravimo, o, atvirkščiai, nėščiųjų išskyrimą.

Įdomu ir tai, kad iškeltos problemos sprendimas ,,įvelkamas“ į kultūros, žmoniškumo diskursus. Būtent tai normalizuoja besilaukiančių moterų ženklinimą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, komentuodamas ,,Čia vienu daugiau“ akciją, nemini besilaukiančių moterų, neproblemina iškelto nėščiųjų ,,nematomumo“ ir saugumo aspekto. Meras kampaniją ,,įkontekstina“ kultūriniame viešojo transporto diskurse, taip pat Vilniaus, kaip ,,modernaus, atviro naujovėms, dėmesingo, atsinaujinančio“ miesto diskurse [5].

Pristatydamos kampaniją ir atliktą ,,eksperimentą“ su nėščiąja viešajame transporte ,,TV3 žinios“ skleidžia ne tik ,,kultūrinį“ diskursą (,,Išauklėti turbūt taip“), bet ir ,,moralinį“ – ,,čia yra tiesiog žmogiškumo faktorius“, žmoniškas tas, kuris pasiūlo vietą nėščiajai atsisėsti [6].

Tuo tarpu SĮ ,,Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė pokalbyje ,,Žinių radijuje“ nėščiąsias išskiria iš ,,visų“, įvardindama jas ,,jautria socialine grupe“, prilyginama senjorams, vaikams [7], bei problemina ne tik viešojo transporto keleivių elgesį (esą jie nesupratingi), bet ir ,,būsimųjų mamų“ elgesį. Komentare lrytas.lt portalui apibūdindama nėščiąsias kaip ,,kuklesnes“ ir ,,nelinkusias išsiskirti iš minios“, M. Gusarovienė pirmiausia skatina jas išsiskirti tam, jog būtų apsaugota ,,dar viena gyvybė, kurią reikia ypač prižiūrėti ir globoti“ [8]. Taigi, kritikuojamas ne tik keleivių elgesys, bet ir pačių nėščiųjų, tuo pačiu ,,įveiksminant“ jau ir jas pačias. Prierašas, jog pati M. Gusarovienė, pateikdama komentarą, buvo motinystės atostogose, ,,suekspertina“ jos nuomonę, kuriant įspūdį, kad kalbama visų nėščiųjų vardu.

Taip pat tame pačiame straipsnyje pateikiamas gydytojos komentaras, vėlgi, ,,suekspertina” socialinės kampanijos iškeltos problemos siūlomą sprendimą. Tuo tarpu apie Vilniuje gimusius kūdikius pateikiama statistika, kuri nėra tiesiogiai susijusi su aprašoma kampanija, akcentuoja ne nėščiąsias, o būsimus kūdikius, taigi, visų pirma jų, o ne nėščiųjų saugumą.

Atrodo, kad vizualinis kampanijos sprendimas įrėmina jos paradoksus. Nors kampanijos reklamoje keleiviai kviečiami ,,pastebėti“, ,,saugoti“, ,,pasirūpinti“, pagrindiniu objektu vizualikoje lieka nėščioji: ji, įsisegusi ,,specialų“ ženkliuką, ,,ap(si)saugo“ (apsauganti medžiaga ant nėščiosios pilvo ir autobuso-instaliacijos), tačiau ji stovi, keleiviai nuo jos nusisukę. Instaliacija-kampanijos simbolis, turintis priminti ,,trapumą ir būtinybę kelionėje saugoti būsimas mamas“ [9], taip pat nesuponuoja jokios ,,bendravimo kultūros“ ugdymo, o tik išskiria nėščiąsias kaip tokias, kurioms reikia specialios, neįprastos, išskirtinės apsaugos. Be to, apsauginė medžiaga, pabrėžtinai uždėta ant nėščiosios pilvo, suponuoja, kad saugoma ne ,,būsima mama“ kaip tokia, o, konkrečiai, jos būsimas kūdikis.

Iš pirmo žvilgsnio pozityvi, elgesio kultūrą ugdanti ,,Čia vienu daugiau“ socialinė kampanija objektyvizuoja (ne tik idėjiniame lygmenyje, bet ir fiziniu, materialiu ženklu) besilaukiančias moteris. Nors jau įprasta kalbėti apie seksualinę moterų objektyvizaciją, moterys objektyvizuojamos ir jas atskiriant nuo jų seksualumo, t. y. įtraukiant į kitą – reprodukcinį – vaidmenį. Pastojusi, moteris tampa ,,bendruomenės nuosavybe“, ,,viešąja gėrybe“ ir taip yra būtent dėl to fakto, kad ji yra nėščia [10]. Tai apibrėžia, nustato tai, kaip yra žiūrima į nėščiosios moters kūną, kaip jis vertinamas, kaip vertinama nėščioji ir, galiausiai, kaip ji pati vertina save (jų kūnai savi-nepakankami, joms būtina aplinkinių pagalba). Tai padaroma / tampa ne tik nėščiosios ,,skiriamuoju požymiu“, tačiau moters tapatybe, kuri redukuojama iki jos reprodukcinės rolės [11]. Į nėščiąsias moteris žiūrima, visų pirma, ne kaip į moteris, o kaip į būsimas motinas – ir tai ne tik ,,ekspertų“ žvilgsniai.

Tai matoma ir ,,Čia vienu daugiau“ socialinėje kampanijoje, kurioje visi, argumentuojant saugumo, kultūriniu, žmoniškumo argumentais, kviečiami besilaukiančias moteris laikyti ,,būsimomis mamomis“. Dėmesys šiuo atveju telkiamas ne į nėščiąją ir jos kūną kaip tokius (taigi, subjektą), o į gimsiantį kūdikį, tad ji nuolat primenama apie savo, kaip būsimos mamos, vaidmenį, ir pagal tai yra vertinama [12]. Dėmesys nėščiajai kaip būsimai mamai, kuriai reikia kitų pagalbos, ignoruoja individą, kuris turi savo ,,balsą“ ir gali paprašyti pagalbos, kai to reikia. Visuomenėje, kurioje moterų galimybės dažnai suredukuojamos iki motinystės, į nėščiąsias žiūrima tik kaip į ,,laukiančias“. Neišvengiamo laukimo, susijusio su nėštumu, įvaizdis parodo, kad bendrame nėštumo diskurse nėra moters subjektyvumo aspekto. Ilgainiui moteris pati įsisąmonina nėštumą kaip būseną, kurioje ji privalo rūpintis savimi [13], ir kuria turėtų rūpintis ir aplinkiniai. Be to, ,,Čia vienu daugiau“ kampanijos reklamos pabaigoje sąrašas vietų, kur nėščiosios gali pasiimti jas identifikuojančius ženkliukus, iš pirmo žvilgsnio atrodo visai ,,nekaltas“ ir ,,logiškas“ – tai vietos (daugiausia įvairios gydymo įstaigos), kur dažnai lankosi besilaukiančios moterys. Visgi toks sąrašas verčia susimąstyti, kiek (įsivaizduojamai) apribota nėščiųjų veikimo / aktyvumo sfera.

1 https://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/busimos-mamos-sostines-viesuoju-transportu-keliauja-saugiau?video=1
2 http://www.vilniustransport.lt/uploads/images/VMS_7995.jpg
3 https://www.facebook.com/events/667522120250166/?active_tab=about
4 http://vilniustransport.lt/ciavienudaugiau?fbclid=IwAR0vSmU-Py_mL7SX0s_W-f0nu012ZuilxSSbmgpuPy05mM6-rSA6hiKhHac 
5 ,,Vilniaus viešajame transporte – daugiau dėmesio būsimoms mamoms.“ Lrytas.lt, 2018. <https://www.lrytas.lt/auto/radaras/2018/06/12/news/vilniaus-viesajame-transporte-daugiau-demesio-busimoms-mamoms-6605289/>
6 https://tvplay.tv3.lt/tv3-vakaro-zinios/tv3-vakaro-zinios-10238298/, nuo 27:38.
7 https://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/busimos-mamos-sostines-viesuoju-transportu-keliauja-saugiau?video=1
8 Vilniaus viešajame transporte – daugiau dėmesio būsimoms mamoms.“ Lrytas.lt, 2018. <https://www.lrytas.lt/auto/radaras/2018/06/12/news/vilniaus-viesajame-transporte-daugiau-demesio-busimoms-mamoms-6605289/>
9 ,,Ženkliukai ,,Čia vienu daugiau“ kvies pasirūpinti būsima mama viešajame transporte.“ Versli mama, 2018. <http://www.verslimama.lt/zenkliukai-cia-vienu-daugiau-kvies-pasirupinti-busima-mama-viesajame-transporte/>
10 Sofia Jawed-Wessel, ,,The lies we tell pregnant women.“ TED, 2017. <https://www.youtube.com/watch?v=zU-5GcqzHNM&feature=youtu.be&fbclid=IwAR3mWidOLH6MNamE9YhpuKMYh40qBOQn7NIFZnPLwNcLfPZZtqSDB9LIPJc>
11 Marsha Venuti Marotta, ,,From here to maternity: Motherhood, culture, and identity.“ Dissertation, University of Massachusetts Amherst, 1998.
12 Molly Wiant Cummins,“ Reproductive Surveillance: The Making of Pregnant Docile Bodies.“ Kaleidoscope: A Graduate Journal of Qualitative Communication Research, Vol. 13 , Article 4, 2017. < https://opensiuc.lib.siu.edu/cgi/viewcontent.cgi?referer=https://www.google.com/&httpsredir=1&article=1219&context=kaleidoscope>
13 Iris Marion Young, Throwing Like a Girl, in On Female Body Experience: „Throwing Like a Girl“ and Other Essays, Oxford University Press, 2005, p. 46-54.