2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbs sprendimą byloje Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas prieš Lietuvą (41288/15), kuri, tikėtina, taps kelrodžiu tolimesniam LGBT teisių  vystymuisi ir sisteminių LGBT teisių pažeidimų šalinimui Lietuvos ir Europos lygmeniu.

„Strasbourg Observer“ blogas paskelbė apklausą, kviesdamas balsuoti už geriausius ir blogiausius 2018 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus (EŽTT).

Translyčiai asmenys Lietuvoje turi nemažai psichikos problemų dėl nežinojimo, ką daryti, LRT RADIJUI sako svetainės manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė. Jos pastebėjimu, pasitaiko ir tokių situacijų, kai 17–18 metų jaunuoliai, prisipažinę dėl translytiškumo, tėvų išmetami į gatvę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, jog nagrinės Pijaus Beizaro ir Mangirdo Levicko skundą dėl teisėsaugos institucijų neveikimo tiriant homofobinės neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje.

Lietuvio ir baltarusio pora daugiau nei metus bando įtikinti šalies institucijas, kad jie turi teisę į šeimos gyvenimą. Pernai gruodį šis klausimas pasisuko nauja linkme. Konstitucinis Teismas sutiko ištirti, ar Užsieniečių teisinės padėties įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Prieš beveik septyniasdešimt metų pasaulio valstybės susitarė, kad užtikrinti orų ir saugų savo piliečių gyvenimą yra kiekvienos šalies pareiga. Dabartinė geopolitinė situacija, vis dar vykstantys karai, politinių lyderių pasisakymai ir veiksmai verčia iš naujo įvertinti, kodėl žmogaus teisių universalumo koncepcija tokia svarbi. Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentės

Tolerantiško Jaunimo Asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis kreipiasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Labai džiugu, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai susilaukia vis didesnio Lietuvos visuomenės dėmesio. Tai ypač akivaizdu, kai šio teismo sprendimai būna susiję su pakankamai jautriais teisės klausimais, kurie turi stiprų tradicijų, paskirų visuomenės narių ar grupių moralės supratimų, ideologijų ar net filosofinių pažiūrų pagrindą. Viena iš tokių jautrių, ne tik teisinių aspektų persmelktų, teisės

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nemažai diskutuojama apie vieną naujausių Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų. Kai kuriais vertinimais, jis esą padidino darbdavių galimybes kontroliuoti privatų darbuotojų susirašinėjimą. Ar taip yra iš tiesų? Kalbamės su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Kolektyvinės darbo teisės ir socialinės partnerystės instituto vadove docente Daiva Petrylaite.