Aktualu

Lietuvių vaikinų bučinio byla Strasbūre pasiekė apogėjų

2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbs sprendimą byloje Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas prieš Lietuvą (41288/15), kuri, tikėtina, taps kelrodžiu tolimesniam LGBT teisių  vystymuisi ir sisteminių LGBT teisių pažeidimų šalinimui Lietuvos ir Europos lygmeniu.

Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas, LGL.lt nuotr.

Specialiai Nacionalinei LGBT teisių organizacijai LGL, atstovavusiai pareiškėjų interesus nuo proceso nacionalinėse instancijose pradžios, sprendimą jo paskelbimo dieną pakomentuos žmogaus teisių ekspertas, Karališkojo Londono koledžo profesorius Robert Wintemute.

Apie bylą (skaitykite daugiau čia):

2017 m.  birželį  Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, jog nagrinės Pijaus Beizaro ir Mangirdo Levicko skundą dėl teisėsaugos institucijų neveikimo tiriant homofobinės neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje.

Pareiškėjų teigimu teismai nepagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotų prieš pareiškėjus nukreiptų homofobinių neapykantos komentarų, tokiu būdu pažeisdami Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (EŽTK) nuostatas dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į efektyvias teisinės gynybos priemones ir EŽTK įtvirtintą visų rūšių diskriminacijos draudimą.

2014 metų gruodį Pijus ir Mangirdas pasidalino savo bučinio nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“. Vaikinai po šia nuotrauka sulaukė daugiau nei 800 komentarų, kurių didelė dalis buvo grasinančio, homofobinę neapykantą kurstančio pobūdžio.

LGL pateikė skundą LR Generalinei Prokuratūrai dėl 31 galimai nusikalstamo pobūdžio viešojoje erdvėje patalpinto internetinio komentaro. Skundas buvo pateiktas remiantis 170-uoju LR Baudžiamojo kodekso straipsniu, kuriuo draudžiama kurstančio pobūdžio neapykantos kalba įvairių socialinių grupių atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad skundžiamais komentarais viešai tyčiojamasi iš homoseksualios orientacijos asmenų, skatinama juos diskriminuoti, kurstoma prieš juos smurtauti.

Generalinė prokuratūra LGL pateikto skundo pagrindu ikiteisminio tyrimo nusprendė nepradėti. Apskundus šį spendimą teismui, buvo priimtas analogiškas nutarimas. Aukščiausios instancijos teismas konstatavo,  jog „didžioji dalis Lietuvos visuomenės itin brangina tradicines šeimos vertybes. LR Konstitucijos 38-ajame straipsnyje įtvirtinta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę saugo ir globoja valstybė; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, […] šiuo atveju asmuo, viešojoje erdvėje patalpinęs dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką, turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie skirtingas pažiūras visuomenėje turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos skatinimo.“

2015 metų rugpjūčio mėnesį LGL, Pijaus ir Mangirdo vardu, Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė peticiją, kurioje teigiama, jog valstybės neveikimas tiriant prieš pareiškėjus nukreiptos neapykantos kalbos atvejus pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei teisę į efektyvios teisinės gynybos priemones, siūlant šį skundą nagrinėti kartu su bendruoju Konvencijoje įtvirtintu visų rūšių diskriminacijos draudimu. 2017 metų birželio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą komunikuoti bylą – pateikti klausimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir pradėjo bylos nagrinėjimą.

Komentarai (2)
  1. Simonas

    Vargsai..

    2020 02 06 / IP: 85.255.54.59


    Netinkamas komentaras?

  2. Rūta

    Šiaip jau Konstitucinis teismas (2011 m. rugsėjo 28 d. byloje) nagrinėdamas šeimos sąvokos siaurinimo klausimą ir remdamasis EŽTT praktiką konstatavo, kad:
    1. “tradicinės šeimos skatinimas ir rėmimas pats savaime yra teisėtas ir net girtinas dalykas, tačiau siekiant šio tikslo negalima imtis priemonių, kenkiančių natūraliai šeimai, nes tokios šeimos nariai naudojasi Konvencijos 8 straipsnio, kuriuo reglamentuojama inter alia teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, garantijomis taip pat, kaip ir tradicinės šeimos nariai”,
    2. “teisė į šeimos gyvenimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir pozityvius įsipareigojimus, būtinus veiksmingai šios asmens teisės apsaugai užtikrinti”,
    3. ” EŽTT nuomone, sąvoka „šeimos gyvenimo gerbimas“ reiškia, kad BIOLOGINĖ ir SOCIALINĖ TIKROVĖ yra svarbesnė už teisinę prezumpciją, prieštaraujančią nustatytiesiems faktams”
    Vadinasi esminis dalykas yra ne tradicijos, o de facto santykiai tarp žmonių. Demokratinėje valstybėje daugumos diktatas nepripažįstamas ir netoleruotinas. Žmogus, nekenkdamas kitiems turi teisę gyventi tokį gyvenimą, koks jam priimtinas. Valstybė turi pozityvią pareigą sukurti mechanizmus kurie padėtų apsaugoti žmogaus privatų gyvenimą, teisės į jį be baimės, prievartos ir .t.t.
    Mano subjektyvia nuomone, Aukščiausios instancijos teismas padarė GĖDĄ valstybėje TEIKDAMAS, kad “šiuo atveju asmuo, viešojoje erdvėje patalpinęs dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką, turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie skirtingas pažiūras visuomenėje turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos skatinimo.“ Vadinasi aukščiausios instancijos teismas palaiko neapykantos kurstymą mūsų šalyje, negerbia pagrindinių Konstitucijos principų.

    2020 01 14 / IP: 188.69.215.12


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai