Susikurti namus ten, kur neplanavai atsidurti, vieniems gali skambėti kaip iššūkis, kitiems – kaip galimybė pradėti viską nuo pradžių. Ar Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai laiko Lietuvą savo namais? Ko reikia, kad vieta taptų namais?

Startavo kampanija #Išdrįsau, kurios metu žmonės, padėję smurtą patiriančios moterims, raginami pasidalinti savo istorijomis socialiniuose tinkluose ir pažymėti jas grotažyme #Išdrįsau.

Prieš metus prasidėjo #MeToo judėjimas, atskleidęs daugybę seksualinio priekabiavimo ir prievartos atvejų. Festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė į filmo „Seksas be sutikimo“ peržiūrą ir diskusiją po jos „Kas pasikeitė per metus nuo #MeToo?“

Juodaodžių kuriama kultūra šiemet pasaulyje įvertinta taip, kaip, anot kritikų, seniai turėjo būti įvertinta. Ar tai keičia lietuvių požiūrį į čia gyvenančius juodaodžius žmones?

Sirų šeima Kaune, studentė iš Turkijos, Lietuvos pilietybę turintis libanietis verslininkas Vilniuje. Kaip jiems sekasi keisti neigiamą lietuvių požiūrį į musulmonus?

Toliau dalinamės priekabiavimą ar prievartą patyrusių moterų istorijomis, paskelbtomis NYLA podkaste. Antrojoje dalyje – pasakojimai iš profesinės aplinkos, parodantys, kad priekabiavimas gali įvykti toje aplinkoje, kur jo mažiausiai tikiesi.

2017-ieji buvo #metoo metai. 12 milijonų reakcijų per pirmąją parą sulaukusi internetinė kampanija, skatinanti seksualinį smurtą patyrusias moteris ir vyrus viešai prabilti, pakeitė status quo. Lietuva nebuvo išimtis. Pirmojoje pasakojimo dalyje dalinamės Lietuvos paauglių istorijomis, papasakotomis „Nanook“ žurnalistų komandai.

Lietuvos romai dažnai kaltinami, kad nenori dirbti – bet ar darbdaviai sutinka jiems duoti šansą? Dalinamės dviejų romų brolių istorija.

„Einu ir girdžiu – šnabždasi: „Vagis!“ Nekreipiu dėmesio ir einu toliau. Nes jie nežino, kas aš esu.“ – Ruslanas, lietuvių liaudies šokių konkurso laimėtojas, trylikametis romas. Į apkalbas atsakydama darbais, nauja Lietuvos romų karta siekia pabėgti nuo neigiamo visuomenės požiūrio į juos.