Rumina Rumianceva grožio salone „Šukar Beauty“, kuriame darbą pradėjo kartu su kitomis romėmis kolegėmis, dirbančiomis grožio srityje.
Pamatykite videodokumentiką ir išgirskite tinklalaidės interviu apie Vilniaus romus šiandien. Nepaisant atšiauraus visuomenės požiūrio, jie keičia tradicinį požiūrį, kuo romai yra ir kuo gali būti.
Vilniaus romai žiniasklaidoje nuo seno vaizduojami arba per kriminalinę, arba per šou prizmę. Grožio specialistė ir vaikų pedagogė Rumina Rumianceva nenori nė vieno iš šių įvaizdžių.
Kartu su draugėmis Kristina ir Dilara birželį ji pradėjo dirbti Vilniuje naujai įkurtame grožio salone „Šukar Beauty“ („Šukar“ romų kalba reiškia „grožis“). Kad pasiektų šį etapą, jauna moteris turėjo daug mokytis: ji yra įgijusi vizažistės, barmenės, kirpėjos, antakių ir blakstienų specialistės sertifikatus.
Išformuotame Vilniaus Tabore užaugusi Rumina, kaip ir jos brolis, taip pat turi ir dar vieną papildomą darbą – vairuoja „Bolt“ automobilį. Didelei daliai klientų ji yra pirmoji romė, su kuria galėjo pasikalbėti gyvai.
Rumina Rumianceva (viduryje) su kolegėmis Kristina ir Dilara grožio salone „Šukar Beauty“ Vilniuje. Birželį jos pradėjo darbą kaip blakstienų, antakių, plaukų priežiūros bei makiažo specialistės, Bertos Tilmantaitės nuotr.
Rumina Rumianceva (viduryje) su kolegėmis Kristina ir Dilara grožio salone „Šukar Beauty“ Vilniuje. Birželį jos pradėjo darbą kaip blakstienų, antakių, plaukų priežiūros bei makiažo specialistės. Bertos Tilmantaitės nuotr.
Dėl agresyvios diskriminacijos ir geresnių gyvenimo sąlygų užsienyje, romų bendruomenė Vilniaus mieste likusi nedidelė (2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 2115 romų tautybės žmonių). Romai išlieka tais žmonėmis, kurių kaimynystėje labiausiai nenorėtų matyti kiti Lietuvos piliečiai. Jiems taip pat labiausiai nenorėtų išnuomoti buto ar būti kolegomis darbe.
Bet atsiranda ženklų, kad su nauja Lietuvos gyventojų karta tai keičiasi. Birželį buvo paskelbta sutelktinio finansavimo kampanija, skirta surinkti pinigų jaunųjų romų sportininkų vykimui į pasaulio MMA kovų čempionatą Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Iš viso surinkta 3311 eurų iš daugiau nei šimto individualių žmonių ir organizacijų.
Ši sėkmė reiškia, kad keturi paaugliai romai sportininkai – Daigaras, Anvaras, Jura ir Maksimas – rugpjūtį skris į čempionatą ir, kaip patys sako, sieks iškelti ne tik Lietuvos, bet ir romų vėliavą.
Romai visada buvo svarbi multietninio Lietuvos gyventojų rūbo dalis – jų istoriją galima atsekti dar iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Kaip pažymi antropologė Aušra Simoniukštytė, romų reikalai buvo įtraukti dar į Antrojo (1566 m.) ir Trečiojo (1588 m.) Lietuvos Statuto straipsnius. Bet per visą šį laiką Lietuva nėra turėjusi šalį garsinusių romų sportininkų. Paaugliai boksininkai gali tokiais tapti – anot jų trenerio, šių paauglių talentas ir jų darbo etika treniruotėse yra labai daug žadantys.
Romų sportininkų treniruotė Vilniuje ruošiantis MMA varžyboms Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Karolio Vyšniausko nuotr.
Šie sėkmingi jaunų Vilniaus romų pavyzdžiai yra dar svarbesni suprantant kontekstą, kuriame jie turėjo augti. Rumina iš paauglystės tabore prisimena policijos reidus. Kiekvienas išvažiavimas į miestą jai tebėra iššūkis. „Mes visada mokėjome gyventi kitaip. Kiekvienas iš mūsų, romų, išeidami į miestą, pereiname į kitą teritoriją. Mes žinom, kad (ten) turi būti nepastebėta. Kad į tave žiūrės kitaip. Kad bandys nuo tavęs paslėpti savo tašes. Tai yra taip nemalonu. Tai taip atsibodę. Kiekvienas iš mūsų užaugome taip“, – interviu NARA tinklalaidėje sakė ji.
Paaugliai romai sportininkai su panašiu atšiaurumu susiduria mokykloje, kur dalis mokytojų netiki jų galimybėmis siekti mokslo – apie tai manoteises.lt rašė edukatorė Eglė Viskantaitė iš neformalios multikultūrinės erdvės Vilniaus naujamiestyje „Padėk Pritapti“. Ši erdvė, esanti saugia vieta romų vaikams ir paaugliams, jungia tekste aprašytus žmones: tiek Ruminą, tiek romus sportininkus. Jie ten leidžia laiką po pamokų ir mokosi vieni iš kitų. Tai vieta, kuri padėjo Ruminai priimti savo romiškumą ir juo didžiuotis. „Anksčiau labai bijodavau pasakyti, kas aš esu. Dabar tiesiog paimu ir pasakau“, – interviu kalbėjo ji.
„Mes norime parodyti, kad romų tautybė nėra silpna. Kad mes irgi viską galim“, – interviu dokumentikai apie „Padėk Pritapti“ kalbėjo Daigaras, vienas iš į Jungtinių Arabų Emyratus skrisiančių romų kovotojų.
Pamatykite videodokumentiką apie neformalą Vilniaus multikultūrinę erdvę „Padėk Pritapti“. Erdvės vadovės Inga Kreivėnaitė ir Agnieška Avin pasakoja apie sunkumus, su kuriais švietimo sistemoje susiduria romų kilmės vaikai:
Išgirskite interviu su Rumina Rumianceva, vizažiste, pedagogo padėjėja, „Bolt“ vairuotoja. Reflektuodama savo istoriją, Rumina teigia, kad Lietuvos visuomenėje ji užaugo stipri ir ne pagal metus suaugusi. Bet tai turi savo kainą:
Publikacija parengta įgyvendinant projektus, skirtus kovoti su antisemitizmu ir antičigonizmu. Projektus kartu su partneriais įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, bendrai finansuoja Europos Komisija, Švedijos institutas, Švedijos ambasada Vilniuje ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tekste išsakyta nepriklausoma autoriaus nuomonė, su projektų rėmėjais ji nederinta.
