Atidaryti paeišką Grafinis elementas
Atidaryti paiešką Grafinis elementas
Uždaryti paieškos laukelį
X

Paremk Lietuvos žmogaus teisių centro veiklą!

Kasdien siekiame mažinti atotrūkį tarp deklaruojamų vertybių – laisva, vakarietiška, demokratiška, žmogaus teises užtikrinanti Lietuva – ir realybės, kurioje žmonės gyvena šiandien. Dirbame tam, kad užtikrintume žmogaus teises Lietuvoje ir padėtume kiekvienam jaustis oriai būnant savimi.

Reklaminis baneris Reklaminis baneris
Komentaras

Prancūzijos archeologės kalba apie seksizmą

Vilma Losytė, Vicente Suarez nuotr.

Vilma Losytė, Vicente Suarez nuotr.

Vilma Losytė | 2020 08 17
Komentarų skaičius

3

Šiandien feminizmas tapo keiksmažodžiu. Nusistovėję stereotipai visuomenėje sukelia feminizmo atmetimą, teigiant, kad feministės diskriminuoja vyrus ar jų nekenčia.

Feminizmas labai dažnai asocijuojasi su ekstremizmu, nors ir pagrindinis judėjimo tikslas gana paprastas – kova už lygias moterų teisias. Manoma, kad viena iš feminizmo problemų ta, kad jis susilaukė pernelyg didelės sėkmės, o tai reiškia, kad moterys įgijo visas teises ir feminizmas joms tapo paprasčiausiai nebereikalingas.

Ar tikrai Vakarų pasaulyje feminizmas tapo atgyvena? Jeigu sunkvežimio vairuotojas leptels, kad moterys nemoka vairuoti, niekas, matyt, per daug nesistebės, tačiau, ar nustebsime, jei archeologas pasakys, kad moterims ne vieta archeologinių kasinėjimų aikštelėje? O gal jam pritarsime?

Skirtingai nei istorija ar sociologija, archeologijos mokslas moterims atsivėrė gana vėlai, 1980-1990 m. laikotarpiu skirtingose šalyse. Toks vėlavimas susijęs su nedideliu moterų skaičiumi disciplinoje: 1976-1986 m., JAV archeologijos daktaro laipsnį įgijo 36% moterų, iš kurių vos 18% galėjo siekti tolimesnės karjeros universitetuose (1). 1990 m. archeologių skaičius, dirbančių JAV universitetuose, išaugo iki 24%, tačiau jos buvo priverstos dirbti ne pilnu etatu ir gauti mažesnį atlyginimą negu vyrai už tokias pačias pareigas. Šiuo laikotarpiu vos 10% archeologių pavykdavo įgyti profesorės laipsnį. Tuo pat metu Didžiojoje Britanijoje vos 17% moterų archeologių įsidarbindavo universitetuose (2). Šiandien konstatuojama, kad situacija nelabai pasikeitė. 2012-2013 m. atlikti tyrimai parodė, kad JAV universitetuose vyrai-archeologai dominuoja aukščiausiuose postuose, uždirbdami didesnius atlyginimus, o moterys-archeologės tenkinasi laikinu, mažiau apmokamu darbu. Sakysite, pačios kaltos?

2017 m. Belgijoje buvo įkurta asociacija „Mokėk už savo mentelę“, kurios tikslas atskleisti seksistinę archeologijos pusę. Ši asociacija dalijasi anoniminiais studenčių liudijimais, pasakojančiais išgyvenimus archeologinių kasinėjimų metu ar universiteto aplinkoje. Seksualinė diskriminacija gali pasireikšti įvairiai: nuo komentarų kasinėjimų lauke iki žodžio atėmimo ar darbo nuvertinimo konferencijų salėje. Archeologės pasakoja apie moralinį ir seksualinį priekabiavimą, kurį tenka patirti iš kasinėjimų, magistro darbų ar disertacijų vadovų. Archeologinių kasinėjimų sąlygos gana palankios įvairaus pobūdžio priekabiavimui: praktika būtina, norint užbaigti kursą, o už ją atsakingas vadovas gali sau leisti mėtyti įvairius komentarus (ir ne tik juos), merginos į tokį elgesį priverstos atsakyti su šypsena.

2019 m. Prancūzijoje pasirodė paroda „Seksizmas archeologijoje“, kurioje atskleidžiamos įvairios seksualinės diskriminacijos formos, su kuriomis tenka susidurti archeologijos studentėms ir jau mokslus baigusioms archeologėms. Ši paroda buvo įgyvendinta asociacijos „Archeoetika“, kurios tikslas platinti profesinę etiką archeologijoje, ir jau minėtos „Mokėk už savo mentelę“ iniciatyva. Surinkti archeologių ir archeologijos studenčių pasakojimai buvo iliustruoti profesionalių menininkų. Nuo 2019 m. kovo mėnesio paroda buvo eksponuojama skirtingose Prancūzijos institucijose, kaip pavyzdžiui Sorbonos ir Nantero universitetuose. Parodos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į seksizmą, kuris egzistuoja ne tik kasdienybėje, bet ir archeologijoje, disciplinoje, kuri, regis, nutolusi nuo paprastų, žemiškų problemų.

Archeologių patirtys pavaizduotos meninės išraiškos būdais. Viena jų pasakoja, kad, dalyvaujant universiteto organizuotuose kasinėjimuose, studentei teko matyti, kaip kasinėjimų vadovas ir jo asistentai linksminosi mėtydami žvyrą merginoms į iškirptes, kol šios pasilenkusios atlikdavo kasinėjimo darbus. Universiteto aplinkoje dažniausiai visiems gerai žinoma, kurie archeologai renkasi studentes į kasinėjimus pagal jų susidarytus kriterijus: ilgakojės ir ne per storos. Į seksistinius juokelius kasinėjimų metu merginos priverstos atsakyti su šypsena, kitaip joms priklijuojama etiketė „frigidiška“ ar „nesuprantanti juokų“. Ne vien tik studentės susiduria su tokiu elgesiu: mokslus baigusios archeologės priverstos kęsti vyrų kolegų „rekomendacijas“ „palikti kasinėjimus, jei nori turėti vaikų“. Archeologai į moterį-kolegę dažnai žvelgia kaip į vaiką, todėl jai tenka kalbėti dvigubai garsiau, jei nori būti išgirsta.

Skundai dėl tokio elgesio negelbsti. Moterys priverstos „integruoti“ seksizmą ir prisitaikyti, jei nori siekti karjeros. Labai dažnai tiesiog nedrįstama skųstis, kadangi tai svarbūs, patyrę archeologai, kurie, vos tik panorėję, gali sužlugdyti jaunos archeologės karjerą.

Šiuo metu moterys, nepaisant didėjančio studenčių skaičiaus, archeologijos srityje sudaro mažumą. Vyrų dominavimas pasireiškia svarbesnių pareigybių užėmimu ir didesniu atlyginimu archeologijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių. Tuo tarpu moterys vis dar priverstos dirbti ne pilnu etatu ir laikiną, mažiau apmokamą darbą. Akademiniame humanitarinių ir socialinių mokslų pasaulyje santykis tarp vyrų ir moterų, turinčių profesoriaus laipsnį, šokiruoja – 37%/63% (2016 m. Prancūzijos švietimo ir edukacijos ministerijos duomenys). 2014 m. Prancūzijos nacionaliniame archeologijos institute moterys gavo 6% mažesnį atlyginimą negu vyrai už tokį pat darbą, reikalaujantį tokių pačių kompetencijų… Karjeros pradžioje moterų-archeologių skaičius beveik toks pat kaip ir vyrų, tačiau proporcijos kinta pradėjus lipti karjeros laiptais.

Ir tik dar kartą norėtųsi paklausit, ar tikrai feminizmas šiandien nebereikalingas?

Naudota literatūra:

  1. Andrew L. Christenson, Tracing Archaeology’s Past: The Historiography of Archaeology (SIU Press, 1989), p. 77.
  2. Magarita Díaz-Andreu, Marie Louise Stig Sorensen, et Marie Louise Stig Sorensen, Excavating Women: A History of Women in European Archaeology (Routledge, 2005), https://doi.org/10.4324/9780203981511.
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Grafinis elements
Komentuoki

  1. ......

    Vyrai visada buvo, yra ir bus gyvuliai. Toks moterų kelias buvo visose profesijose.

  2. evil

    “feminizmas tapo keiksmažodžiu. ” – taip. ir kaltos pacios alternatyviu protiniu sugebejimu femkes.

  3. Jonas

    Įdomus teiginys: “Moterys įgijo visas teises ir feminizmas joms tapo paprasčiausiai nebereikalingas”
    Na, taip, teises įgijo, tačiau ne visada tos teisės užtikrinamos, štai kodėl feminizmas yra gyvybiškai svarbus kaip vienas iš žmogaus teises užtikrinančių aspektų ir feminizmas tikrai reikalingas tiek vyrams, tiek moterims, kad visi būtų lygūs.