Nors Lietuva laisva žiniasklaida džiaugiasi beveik tris dešimtmečius, tokios temos kaip LGBT* bendruomenė, kartais nušviečiamos paviršutiniškai, neįsigilinus ir neprofesionaliai. Bet pažanga akivaizdi. Pastebima ji ir kaimyninėje Baltarusijoje, tačiau, režimui kontroliuojant didelę dalį visuomenės informavimo priemonių, džiaugtis nelabai yra kuo. Pasak organizacijos „Žurnalistai už toleranciją“ atstovų Andruso ir Aleho Razhkou, reporteriai, net ir dirbantys ne valstybei,

Gegužę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešosiose erdvėse pasirodė Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL organizuoto festivalio „Vaivorykštės dienos“ 2017 socialinės reklamos plakatai, kuriais siekta atkreipti dėmesį į diskriminaciją LGBT* asmenų atžvilgiu bei skatinta netylėti susidūrus su diskriminacijos apraiškomis.

Lietuva – laisva, nepriklausoma valstybė jau 25-erius metus. Galima paklausti : „Ar visi šioje visuomenėje jaučiasi laisvi?“ Deja, ne. Būtent taip pasakytų netradicine laikomos orientacijos žmonės. Uteniškis abiturientas Lukas NAVIKAS, neslepiantis savo lytinės orientacijos ir besiruošiantis išvykti studijuoti į Didžiąją Britaniją, sako, kad su patyčiomis mokykloje susidurti tekdavo tiek dėl savo orientacijos, tiek dėl kitokio,

Labai gerai suprantu visuomenės poreikį turėti tam tikras taisykles ir normas bei siekti, kad jų laikytųsi dauguma visuomenės narių. Be šio veiksnio visuomenės neįsivaizduoju. Vis dėlto tokias taisykles ir normas puoselėjanti visuomenė man daugeliu atveju panaši į nemąstantį, kažkada tėvų valios suvaržytą vaiką, kuris taip ir neišmoko mąstyti kritiškai.

Vakarų pasaulis žengia nauju keliu, kuriame tolerancija užima kertinį vaidmenį. Ši sąvoka kuo toliau, tuo labiau plečiasi – tai nebeapsiriboja pakantumu kitų tautų žmonėms (kas globalizacijos sąlygomis vis dar išlieka itin aktualu), bet apima ir sugyvenimą ir bendradarbiavimą su žmonių grupėmis, kurios turi kitokius įsitikinimus arba yra nuolat asocijuojamos su neigiamo pobūdžio stereotipais. Kadangi Lietuva

Po dvylikos metų Damaske (Sirija) kartu su gerai pažįstama mokyklos bendruomene – į visiškai naują švietimo pasaulį Vilniuje su nežinoma kalba ir ne visuomet priimančiais mokytojais bei vaikais. Taip prieš kiek daugiau nei dešimt metų prasidėjo siro ir lenkės šeimoje gimusios Christinos Kaghadou (26 m.) gyvenimas Lietuvoje.

Balandžio 24 d. Antradienį „Skalvijos“ kino teatre vyko Nepatogaus kino diskusijų klubas, kurio metu žiūrovai turėjo galimybę pamatyti filmą „Meilė karo metu“. Filme pasakojama palestiniečio ir žydės meilės istorija, jų išgyvenimai ir sunkumai su kuriais jaunuoliai yra priversti susidurti dėl dviejų valstybių nesutarimų. Po filmo peržiūros vyko diskusija „Izraelis ir Palestina: taikos vizija ir konflikte

Pokalbis su Marku Zingeriu – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriumi, žurnalistu, prozininku, poetu, dramaturgu, vertėju, dėstytoju ir intelektualu – kalbamės apie žydų diskriminaciją. Aiškinamės jos apraiškas šalies istorijoje ir aktualumą dabartinėje visuomenėje. Kalbėjosi Lietuvos žmogaus teisių centro praktikantė Eglė Gleiznytė. Žydų diskriminacija etnine, rasistine prasme nėra labai senas reiškinys. Tai devynioliktojo amžiaus pabaigos ideologinės