Aktualu

Atviras nevyriausybinės moterų organizacijos laiškas rinkimus laimėjusios partijos pirmininkui (I dalis)

Gerbiamas Ramūnai Karbauski,

Leiskite dar kartą pasveikinti laimėjus 2016 m. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą. Sveikiname ir linkime, kad ši pergalė nebūtų trumpalaikė.

Lilija Henrika Vasiliauskienė. Koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ nuotr.

Dar prieš antrąjį rinkimų turą moterų pilietinių organizacijų vardu LRT radijo eteryje turėjome progą užduoti Jums klausimą, kaip ketinate spręsti su žmogaus teisių apsauga ir įtvirtinimu susijusias problemas – pirmiausia, moterų žmogaus teisių apsaugos ir įtvirtinimo klausimus. Kokia yra Jūsų pasirinkta smurto prieš moteris šeimoje/smurto artimoje aplinkoje, kaip ir viso su lytimi susijusio smurto, įveikimo strategija bei taktiką ir/ar turite šios srities ekspertų, profesionalų, ką nuolat pabrėžiate savo pasisakymuose? Tuomet gana neapibrėžtai atsakėte, kad Jūsų partijos rinkiminiame sąraše yra kompetentingų asmenų, turinčių didelę patirtį, kuriems, kaip supratome, ir esate pasirengęs pavesti šią sritį. Patikėjome, jog  politikos naujokai žada tęsti 26-erius Nepriklausomybės metus vykdytą lyčių demokratijos įtvirtinimo politiką, kad Lietuva tikrai netaps panaši nei į Lenkiją, nei į Vengriją, nei į Rusiją, nei į kitas europietiškų vertybių negerbiančias šalis.

Šiuo metu pasigirsta nerimą keliančių pareiškimų, verčiančių suabejoti Jūsų asmens ir Jūsų vadovaujamos partijos pasirengimu tesėti rinkiminius pažadus. Stebina tai, kad savo pasisakymuose skeptiškai vertinate tokių tarptautinių dokumentų kaip Europos Tarybos Stambulo konvencijos, nuosekliai reglamentuojančios smurto prieš moteris šeimoje/artimoje aplinkoje įveikimo strategiją ir taktiką, ratifikavimo būtinybę. Socialinės lyties sąvoka jums kelia iracionalių baimių, neva, ji galinti sugriauti pamatines visuomenės vertybes, ardyti tradicinę lietuvišką šeimą, berniukus paversti mergaitėmis, esą tai priveda prie brexit‘ų ir kitų baisenybių. Atrodo, kad nesate pakankamai atsparus panašiems kliedesiams, skelbiamiems konservatyviausių visuomenės sluoksnių, susijusių su RKB lietuviškuoju variantu.

Tokie pasisakymai kažkodėl siejami su vertybėmis, tačiau, leiskite atsakingai pareikšti, jog tai greičiau demokratinių vertybių atsisakymas, socialinės fobijos, kylančios iš nežinojimo ir kompetencijos stokos. Jos veda prie visuomenės supriešinimo, skaldymo į teisingus ir neteisingus piliečius, tikras ir netikras šeimas, gerus ir blogus šeimos planavimo ir nevaisingumo gydymo būdus. Nepamirškite, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja visų piliečių lygybę ir vienodą moterų ir vyrų, homoseksualių ir heteroseksualių asmenų, o taip pat visų rasių, religijų, amžiaus, socialinės padėties asmenų teisių apsaugą.

Kalbėti apie tai, kad „Lietuvai nereikalinga Europa“, švelniai tariant, pavėluota. Valstybė nuo pat savo istorinių ištakų yra Europos šalis ir laisvu savo piliečių apsisprendimu jau 12 metų taip pat yra ir Europos Sąjungos narė. Jei dėl kažkokio apmaudaus nesusipratimo būtų atsisakoma gerbti šį esminį Lietuvos apsisprendimą, liktų viena alternatyva – pulti į Rusijos glėbį ir pilietines organizacijas, ginančias žmogaus teises, paskelbti, kaip tai jau padarė Vladimiras Putinas, užsienio  agentais ir gal net pradėti riboti jų veiklą… Nuoširdžiai tikime, kad iki to nebus prieita, jog Jūsų, greičiausiai, neapgalvoti pasisakymai neveda prie Lietuvos politinės kultūros neatitinkančių sprendimų. Prisiminkime Artūro Valinsko istoriją: politinė jėga, žadėjusi vadovauti valstybei remdamasi 10 Dievo įsakymų, iš tiesų tapo partija „iki kitų Velykų“.

Tikimės, kad mūsų nuogąstavimai nepasitvirtins ir rinkimus laimėjusi partija takiai ir sklandžiai integruosis į Lietuvos politinį gyvenimą, nesukels šoko už juos balsavusiems ir jau sunerimusiems rinkėjams. Šiaip ar taip, rinkimai buvo laimėti sąrašo lyderiu pasirinkus Saulių Skvernelį, kuris visuomenei labiau pažįstamas ir savo ankstesnėse pareigose, tiek vadovaudamas Policijos departamentui, tiek ir Vidaus reikalų ministerijai, yra sukaupęs dalyvavimo valstybės valdyme bei Lietuvos oficialiosios politikos įgyvendinimo patirties. Norime tikėti, jog toks pasirinkimas nebuvo tiesiog jaukas, mestas Lietuvos žmonėms, apgaulė, slepianti pasimetimą, nekompetenciją, demokratinių vertybių atsisakymą ir kitas vidines problemas.

Dar kartą primename Stambulo konvencijos esmę – tai geriausias visų laikų paruoštukas, kaip turi būti vykdoma su lytimi susijusio smurto prevencija, nukentėjusių asmenų apsauga, kaltųjų baudžiamasis persekiojimas ir bausmės neišvengiamumo užtikrinimas. Daugiau apie tai prašome žiūrėti asociacijos Vilniaus Moterų namai svetainėje ar  Facebook paskyroje.

26-aisiais Nepriklausomybės metais Lietuva nebėra XIX amžiaus valstiečio troba, kur, anot Vingių Jono, „boba turi žinoti savo vietą“, bijodama „gauti į snukį“. Su visa derama pagarba turime priminti, kad kalbėti apie lyčių lygybę nevartojant socialinės lyties sąvokos yra tas pats, kas, valstiečių terminais šnekant, tikėtis iš ožio pieno ir iš gaidžio – kiaušinių. Faktinė lyčių nelygybė mūsų patriarchalinėje visuomenėje yra susijusi būtent su socialinės, o ne biologinės lyties sąvoka. Priklausymas tam tikrai socialinei grupei nulemia, kad vieni Lietuvos piliečiai – vyrai – valdo didesnį turtą ir gauna didesnes pajamas, o kiti – moterys – patiria stiklinių lubų efektą (struktūrines kliūtis karjerai), gauna vidutiniškai trečdaliu mažesnį atlyginimą. Politinių partijų sąrašuose, įmonių, korporacijų valdybose, ministrų kabinetuose dominuoja ir sprendimus priima vyrai, nors Lietuvos moterys yra geriau išsilavinusios, turi mažiau žalingų įpročių, rečiau renkasi rizikingą elgesį ir pasižymi didesne socialine atsakomybe.

Vyrai sudaro 98 proc. smurtautojų, o moterys – 98 proc. smurtą ir prievartą patiriančių asmenų. Būtent šiai nelygybei įveikti skirti tarptautiniai teisės aktai, kurių dalyvė taip pat yra ir Lietuva. Juos įgyvendinant priimami apsaugos nuo smurto įstatymai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose demokratinėmis save laikančiose šalyse. Taip pabrėžiama, kad demokratinė valstybė visada yra nukentėjusiojo pusėje.

Kaip žinia, renkamoji valdžia yra aukščiau vykdomosios, o piliečių visuomenė – virš jų abiejų. Atstovaudama viešąjį interesą, pilietinė visuomenė privalo vykdyti  aktyvią valstybės institucijų darbo stebėseną. Visi turime mokytis iš savo klaidų. Būtent Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė pagarsėjo kaip viena iš antikonstitucine pripažintos šeimos koncepcijos autorių. Nuoširdžiai tikimės, jog šiai susikompromitavusiai politikei, kurios neišmintingi sprendimai paskatino patyčias mokyklose, kuomet vienišų tėvų vaikai bendraklasių buvo stigmatizuojami, kaip esantys „ne šeima“, Jūsų formuojamoje, kaip skelbiate, švarių ir nesusitepusių profesionalų vyriausybėje, neužims jokių atsakingų pareigų.

Baigdami šį laišką, išreiškiame savo pasitikėjimą naujosios politinės jėgos gebėjimais priimti išmintingus sprendimus, užtikrinti žmogaus teisių politikos tęstinumą bei tolimesnės integracijos į tarptautinę bendruomenę procesus. Tikimės, jog žmogaus teisių problematika Seime ir Vyriausybėje bus pavesta asmenims, turintiems reikiamos patirties ir ilgamečiu darbu įgytos kompetencijos, nes tokių Jūsų partijos sąraše esama. Visuomet esame pasiruošę bendradarbiauti. Tikimės, kad šiai sumaiščiai praėjus, sveikas protas paims viršų ir gero valdymo tradicijos bus tęsiamos, o prieš tai buvusių politikų klaidos sėkmingai ištaisytos. Iš esmės remiame Jūsų blaivybės žygį, atsinaujinančios energetikos skatinimą, pasiryžimą atsižvelgti į Prezidentės veto dėl drakoniškų ir stambaus kapitalo padiktuotų Darbo kodekso pataisų. Į šį sąrašą prašome įtraukti Darbo partijos inicijuotų ir beišsivaikštančio Seimo paskubomis priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas, iš esmės susilpninusias nukentėjusių asmenų apsaugą.

Su geriausiais linkėjimais, NVO koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ vardu,
prezidentė Lilija Henrika Vasiliauskienė

Komentarai (0)
Susiję straipsniai