Aktualu

Kiek efektyvios Lietuvos profesinės sąjungos?

„Profesinės sąjungos nereiškia karo prieš darbdavį. Tai derybos, kuriomis siekiama geriausių rezultatų,“ – teigia Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Romas Turonis. „Mano teisės“ lankytojai gali susipažinti su Romo Turonio mintimis apie profesines sąjungas, jų veiklą privalumus bei perspektyvas.

Iš asmeninio albumo

– Jūs esate Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas. Paaiškinkite, kaip profesinės sąjungos veikia iš vidaus.

Profesinė sąjunga – tai organizacija, skirta darbuotojams. Darbuotojai patys susideda pinigines lėšas tam, kad būtų galima teisiniais būdais ginti savo teises. Profesinė sąjunga turi teisę samdyti specialistus tam, kad jie padėtų užtikrinti jų teises. Profesinė sąjunga gali būti juridinis asmuo ar kitos profesinės sąjungos padalinys ir taip atstovauti darbuotojų interesus.

Profesinė sąjunga, atstovaudama darbuotojų interesus bei gindama jų teises, turi nuspręsti daug dalykų: darbo grafikai, darbo, poilsio režimas, atostogos, atleidimas ir kita. Šie klausimai sprendžiami derybų metu dėl kolektyvinės sutarties. Profesinės sąjungos, vykdydamos savo funkcijas, turi penkias galias:

  1. Gauti informaciją bei konsultuotis;
  2. Teikti pasiūlymus;
  3. Derėtis bei susitarti;
  4. Kontroliuoti susitarimų ir įstatymų vykdymą;
  5. Reikalauti ir protestuoti.

– Kokią reikšmę darbo santykiuose turi socialinė partnerystė (dialogas)?

Šis reiškinys dažnai suprantamas kaip ginklas prieš darbdavį. Tačiau tai visiškai neteisingas požiūris. Socialinė partnerystė ar dialogas – tai dviejų šalių, esančių skirtingų derybų stalo pusėse, bendradarbiavimas siekiant pasiekti bendrą tikslą. Geriausia priemonė tai padaryti yra kolektyvinės sutarties sudarymas. Derintis dėl sutarties sąlygų galima pasiekti du dalykus:

  1. Nustatyti tas darbo santykių sferas, kurių Darbo kodeksas ar kiti darbo teisės įstatymai nepadengia;
  2. Nustatyti geresnes sąlygas už numatytąsias Darbo kodekse ar kituose darbo teisės įstatymuose. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti, pavyzdžiui, DK 184 straipsnio 1 dalies 8 punktą numatyta, kad darbuotojas yra išleidžiamas nemokamų 3 dienų atostogų mirus jo šeimos nariui. Sudarant kolektyvinę sutartį, galima susitarti, kad šios dienos būtų apmokamos.

– Ar kolektyvinės sutarties sudarymas yra demokratijos išraiška ar darbuotojams kažkieno primesta valia?

Sudarant kolektyvinę sutartį galioja demokratijos principai. Kitaip tariant tam, kad kolektyvinė sutartis įsigaliotų reikia, kad jai pritartų darbuotojai. Pagal DK 18 straipsnio 2 dalį darbuotojų kolektyvui priėmus kolektyvinę sutartį yra atstovaujami visi tos įmonės darbuotojai (jei kolektyvinė sutartis yra sudaroma įmonės lygiu). Taip pat jiems yra privalomi visi bendri įsipareigojimai, numatyti kolektyvinėje sutartyje. Kitaip tariant, nors ir sudarius kolektyvinę sutartį, bet jai nepritarus, ji negalios. Todėl kolektyvinė sutartis yra demokratiškas būdas, kuris gali padėti pasiekti bendrą darbuotojų ir darbdavių tikslą.

– Kokia yra profesinių sąjungų sistema? Kaip jos veikia?

Kalbant apie profesinių sąjungų sistema, reikia paminėti, kad jos yra sudarytos iš keturių lygių: įmonių, teritorinį, šakinį bei nacionalinį. Kaip tai veikia? Pavyzdžiui, gali būti įmonės profesinė sąjunga (pavyzdžiui, mokykla), kuri veikia įmonės viduje. Šios profesinės organizacijos, siekdamos didesnių tikslų gali jungtis į teritorines profesines sąjungas, kurios veikia savivaldybės lygiu. Tuomet, jei siekiama bendradarbiavimo su Seimu, jungiamasi į šakines profesines sąjungas. Tai, pavyzdžiui, yra Švietimo profesinė sąjunga. Be to, Švietimo profesinė sąjunga yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos dalis. Ši konfederacija veikia valstybiniu lygiu, siekdama daryti įtaką valdžios institucijoms darbo ir socialiniais klausimais.

– Kiek procentų darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms?

Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso apie 15% darbuotojų. Skandinavijos šalyse apie 90% darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms. Lietuvoje taip pat gajus slaptos narystės reiškinys. Slaptoji narystė yra tuomet, kai asmuo neskelbia, kad priklauso profesinei sąjungai, nario mokestį sąjungai perveda tiesiogiai. Tačiau tokiu atveju toks darbuotojas negali prašyti profesinės sąjungos, pavyzdžiui, kad ši gintų jo teises teisme. Šis slaptos narystės reiškinys egzistuoja, nes:

  1. Vis dar likęs sovietinis mąstymas. Yra manoma, kad profesinė sąjunga turi kažką duoti ar turi gelbėti darbuotojus. Yra išlikęs kažkoks „Zoro” sindromas. Žmonės vietoj to, kad gintų savo teises instrumentais, kurie yra teisėti ir civilizuoti, laukia, kol kažkas ateis ir išgelbės juos.
  2. Individualizmas. Labai daug jaunų žmonių yra linkę spręsti problemas vieni vietoj to, kad susivienytų, pasitelktų vienas kito pagalbą ir bendradarbiautų su darbdaviu. Tai lyginu su situacija, kai žiemą užklimpsta mašina ir trys stumia, o septyni stovi ir žiūri.
  3. Baimė, nepasitikėjimas. Greičiausiai tiek darbdaviai, tiek darbuotojai gyvena kažkokioje baimėje. Bijo vienas kitų, bijo tartis ir spręsti susidariusias problemas.
  4. Tarimosi kultūros stoka. Šis požymis praktiškai apima visus aukščiau paminėtus požymius. Dažnai sakoma, kad darbdaviai ir darbuotojai yra skirtingose barikadų pusėse, bet iš tiesų jie yra skirtingose derybų stalo pusėse. Dažnai darbdaviai galvoja, kad žmones valdyti galima tik jėga. O darbuotojai dažnai linkę ne spręsti susidariusias problemas, bet tiesiog paburnoti ir pasiguosti. Juk abiem pusėms atradus bendradarbiavimo sistemą, būtų galima susitarti dėl geresnių sąlygų abiem pusėms. Darbuotojų pažangumas būtų tikrai didesnis, jei jie jaustų, kad darbdavys žmogiškas, yra linkęs juos išklausyti ir motyvuoti. Kartu ir darbdaviams iš to nauda. Juk abiejų pusių tikslas turėtų būti bendro gėrio kūrimas.

Taip pat egzistuoja ir tokia situacija, kai darbuotojai nenori steigti profesinės sąjungos todėl, kad jų darbdavys yra geras. Bet reikia suprasti vieną dalyką. Profesinė sąjunga nereiškia karo prieš darbdavį. Tai yra bendradarbiavimo, bendro tikslo siekimo mechanizmas, padedantis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

– Taigi, paskutinis klausimas, apibendrinantis profesines sąjungas. Ar profesinės sąjungos yra efektyvios, gindamos darbuotojų interesus?

Profesinės sąjungos yra labai efektyvus mechanizmas siekiant apginti darbuotojų teises ir interesus. Tačiau reikia žinoti tai, kad siekiant efektyvumo, darbuotojai turi būti aktyvesni, nebijoti susiburti ir ginti savo teises bei gerinti jau esamas. Tik darbuotojų noras pagerinti savo situaciją. Kitaip tariant galioja šūkis „vienas už visus – visi už vieną!”

Komentarai (1)
  1. vika

    Jus dabar sakykit ar tai teisybe yra dirbu slaugytojos padejeja pacientus reikia i proceduras isvedziot parsivest pietus isdalint po kambarius yra silpnesni ir pamaitint nurinkti viska po pietu ir yra proceduros pi pietu spet isvedziot paskui plautis yra 18 kambariu ir 4kambariai kuriuos tu turi priziuret asmeniskai reikalaujama ideali svara o vakare kai visi nustoja vaiksciot koridorius reikia plaut o plotai dideli ar galuma tiek vienam zmogui apkraut tiek maista dalini viena be med sesutes ir dar siuncia vakare i kita pastata valytis kambarius aciu jums uz atsakyma kur kreiptis

    2016 08 26 / IP: 83.190.72.84


    Netinkamas komentaras?

Susiję straipsniai