Lygybė

Proto negalia Islandijoje netrukdo mokytis universitete

Islandijoje vadovaujamasi taisykle kompensuoti negalią paslaugomis. Taip žmonės įgalinami gyventi labiau savarankišką ir visavertį gyvenimą. Nors Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją šalis priėmė visai neseniai, ji galėtų būti puikus pavyzdys ją anksčiau patvirtinusioms valstybėms.

Islandijos vėliava. Parquetn nuotr./Flickr.com

Pirmiausia Islandija siekė priartėti prie Konvencijoje įtvirtintų normų, tik tada savo teisę ir sistemą priderino prie šio dokumento. Tai, kad valstybėje šis aktas vertinamas įpareigojančiai, o ne formaliai, rodo pasiekti rezultatai.

Akio sėkmės istorija

Kone kiekvienoje šalyje pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė yra psichikos arba intelekto sutrikimų turintys žmonės. Islandija nėra išimtis, nes ši visuomenės dalis susiduria su diskriminacija, neigiamomis nuostatomis ir net smurtu, tačiau jų pasiekimai ginant savo teises stulbina. Tą rodo jau vien tai, jog jie patys gina savo teise visuose įmanomuose lygiuose. Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) partneriai Islandijoje – asociacija  ATAK – jungia intelekto sutrikimų turinčius žmones. Vienas pagrindinių jos tikslų – užtikrinti, kad žmonės su negalia savo pavyzdžiu patys laužytų stereotipus.

Akis yra šios organizacijos narys. Jis turi intelekto negalią ir praeityje susidūrė su mokymosi sunkumais. LNF negali įvardyti, kokia tiksliai tai negalia, bet akivaizdu, kad Lietuvoje net lengvesnes negalias turintys žmonės negali patekti į bendras mokyklas, apie universitetus nėra ko ir kalbėti. Akis prisimena, jog bendroje mokykloje buvo nelengva, jis patyrė ir daug patyčių, tačiau sugebėjo išlikti integralia visuomenės dalimi.

Psichologinė atmosfera ir nuostatos mokymosi įstaigose dabar pasikeitusios. Po mokyklos vaikinas baigė universitetą. Nors programa buvo specializuota, Akis studijavo tame pačiame universitete, kuriame mokosi ir visi kiti studentai. Įvairiose srityse jis turi daug draugų ir pažįstamų. Po mokslų, kaip ir turėtų būti, Akis perėjo į darbo rinką. Šiuo metu jis dirba prekybos centre. Dėl negalios jam taikomos tam tikros darbo krūvio lengvatos, tačiau, kai reikia, padirba ir viršvalandžius. Jau daugybę metų Akis vairuoja automobilį, turi merginą, atostogauja užsienyje ir gyvena rūpesčiais, kurie bendri daugeliui jo amžiaus žmonių: kaip išsilaikyti, kur gyventi, pirkti ar nuomotis būstą ir panašiai.

Tam, kad žmonės su negalia pasiektų tokią gyvenimo kokybę, reikalingas kompleksiškas palaikymas ir paslaugos: nuo papildomos pagalbos mokykloje iki darbo paieškos asistentų. Akis – puikus pavyzdys, ką įmanoma pasiekti, kai į žmogų žiūrima iš įgalinimo perspektyvos. Nereikia jo aptarnauti, izoliuoti ar koncentruotis į pinigines išmokas. Būtina žmogų įgalinti per teikiamas paslaugas, pritaikytą fizinę ir ar informacinę aplinką. Toks procesas ne pigus, tačiau ir moraliai, ir ekonomiškai save pateisinantis, nes jo rezultatas – savarankiškas ir laimingas žmogus.

 Pritaikytas tekstas

Organizacijai ATAK, dirbančiais su intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis, svarbiausia informacijos pritaikymo priemonė yra vadinamoji lengvai suprantama kalba (angl. easy to read). Daugybė mus pasiekiančių tekstų sunkiai įveikiami bet kuriam žmogui, tad būdas išdėstyti teksto esmę kuo paprasčiau ir papildomai iliustruojant labai padeda greitai ir paprastai gauti informaciją ir, svarbiausia, ją suprasti.

Dėl ATAK ir kitų nevyriausybinių organizacijų įdirbio, Islandijoje jau išleistos tokio teksto rengimo taisyklės. Siekiama, kad visa pagrindinė viešojo sektoriaus informacija būtų pateikiama lengvai suprantama kalba, jog svarbios interneto svetainės turėtų tokio teksto variantus arba pagrindinės versijos būtų kuriamos atsižvelgiant į poreikį lengvai valdyti ir paprastai suprasti konkretų tinklapį. Lengvai suprantamas tekstas palengvina ne tik žmonių su negalią gyvenimą. Islandijoje pastebėta, kad kandidatų į prezidentus programos, parengtas šiuo principu, sulaukė didelio populiarumo. Paprastesnį tekstą įvertino daugybė žmonių.

Knygos visiems

Sostinėje Reikjevike yra garsinių knygų biblioteka, kurios nariais gali būti tik skaitymo sutrikimų turintys žmonės: aklieji, silpnaregiai, turintys disleksijos sutrikimą ar fiziškai negalintys laikyti įprastos knygos rankose,  taip pat senyvo amžiaus žmonės, jei medikai nustato, kad skaityti jiems sudėtinga.

Bibliotekos fonde yra beveik 9000 knygų islandų ir anglų kalbomis. Kasmet biblioteka parengia 250 naujų islandiškų knygų ir dar tiek pat gauna iš kitų fondų. Tarp bibliotekos pritaikomų leidinių yra gana daug akademinės literatūros, tačiau Islandijoje mokymo įstaigos pačios privalo užtikrinti prieinamumą visiems studentams.

Bibliotekos knygos skirtos tik žmonėms su negalia, todėl ši organizacija turi teisę pritaikyti knygas be leidėjų ir autorių sutikimo. Abonimentai leidinius gali atsisiųsti skaitmeniniu formatu arba užsisakyti ir paštu gauti kompaktinį diską.

Brailį keičia internetas

Brailio raštas šiuolaikinių technologijų eroje praranda populiarumą. Jauni žmonės jį naudoja vis rečiau, skaitmeninė erdvė žmonėms su regėjimo negalia tapo kasdienybe. Informacinės technologijos iš esmės keičia neįgaliųjų komunikaciją.

Bet kokia priemonė, reikalinga regėjimo negaliai kompensuoti, Islandijoje užtikrinama nemokamai. Pateikiamos specialias programėles, tekstą skanuojančias peles, interneto skaitytuvai, specialūs  akininiai ir panašiai. Šių technologijų paskirstymą prižiūri aklųjų ir silpnaregių reikalus kuruojantis departamentas, priklausantis Socialinių reikalų (Islandijoje – Gerovės) ministerijai. Šis departamentas taip pat užtikrina ir kitas paslaugas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Skiriami asmeniniai asistentai, specialūs šunys-vedliai, transporto ir kitos paslaugos.

Islandai naudojasi tiek bendromis teksto įgarsinimo programėlėmis, tiek ir pritaikytomis specialiai jų kalbai, kurios tekstą nuskaito natūraliau. Kompiuterio ar išmaniojo telefono valdymą  palengvina  ekrano nuskaitymo programos. Vyresni žmonės, kuriems programėlių atsisiuntimas nėra savaime suprantamas, gali rinktis vadinamąjį interneto skaitytuvą arba interneto radiją. Tai prietaisas, kuris prisijungia prie kompiuterio ir įgarsina jo valdymą bei nuskaito tekstus.

Kad bet koks nuskaitymo įrenginys ar programėlė veiktų efektyviai, reikalingas geras interneto puslapio pritaikymas – aprašytos nuotraukos ir ikonos, tinkamas kontrastas ir t.t. Aklųjų sąjunga stengiasi kontroliuoti svarbiausių puslapių pritaikymą šalyje. Tam jie naudoja programas, analizuojančias ir įvertinančias puslapio prieinamumą, nurodančias konkrečias klaidas. Jei tekstas yra ant popieriaus, pavyzdžiui brošiūra arba vizitinė kortelė, regos negalią turintys žmonės gali naudotis specialia skanuojančia pele, kuri perkelia tekstą į kompiuterį.

Tekstas parengtas po LNF vizito į Islandiją. Jis finansuotas NVO Programos Lietuvoje Dvišalių santykių fondo lėšomis (EEE finansinis mechanizmas 2009–2014).

Komentarai (0)
Susiję straipsniai