Minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHO), pristatoma vaizdo pasakojimų seriją, kurioje neheteroseksualūs ir translyčiai žmonės be jų artimieji, draugai dalinasi savo istorijomis.
„Vienareikšmiškai reikia apie tai kalbėti ir man labai norisi kalbėjimo per konkrečias istorijas“, – sako viename iš pasakojimų savo patirtimi pasidalinęs psichologas, emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis.
Psichologas pastebi, kad kalbėti tokiomis temomis yra svarbu tiek asmeniškai, tiek profesiniu požiūriu. „Yra rekomendacija psichologams, dirbantiems su LGBT* žmonėmis, suprasti diskriminacijos įtaką. Tai – abstrakti frazė, bet man ji nėra abstrakti, nes suprantu, kad kai toks žmogus pas mane ateina, tai tikriausiai jam gyvenime teko susidurti su daugybe įvairių situacijų ir aš žinau apie tai“, – teigia Paulius Skruibis.
Savo istorija dalinasi ir šešiasdešimtmetė Elvyra, kuri su homoseksualiais žmonėmis savo darbe susidūrė daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. „Tikrai verta ir reikia kalbėti. Svarbu, kad savo asmenine patirtimi pasidalintų tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės. Ypač dabar, kai, mano supratimu, tikrai judame į priekį“, – teigia moteris, kuri prieš keliolika metų su savo šeima dalyvavo artimo homoseksualaus draugo ir jo partnerio vestuvėse.
Projekto dalyvė Laima teigia, kad kuriant saugią aplinką sau, svarbu neužsidaryti nuo visuomenės. „Saugumas negali tapti kokonu, tai negali būti tiesiog didesnė spinta, kur tu skaitai tik tuos laikraščius ir žurnalus, kurie tau nesukelia blogų emocijų. Žiūri tik pozityvias laidas, bendrauji tik su tas žmonėmis, kurie reaguoja pozityviai. Reikia nuolat sau kelti užduotį išeiti iš tos komforto zonos ir plėsti saugumo erdvės ribas“, – dalinasi Laima, kuriai priimti save ir „išeiti iš spintos“ prireikė septyniolikos metų.
Kitas projekto dalyvis Justas pabrėžia, kad svarbu skirti LGBT* žmonių matomumą nuo „demonstravimosi“. „Neretai LGBT* žmonės yra spaudžiami dėl to, kad jie neva demonstruojasi. Tačiau aš manau – tai parodymas, kad tokie žmonės egzistuoja. Mes nesame paslėpti nuo visuomenės. Kai pamatai, kad esi ne vienas ir kad net ir kažkur toli, už jūrų marių, yra tokių pačių žmonių kaip tu – viskas atrodo kažkaip geriau ir net lietinga diena atrodo šviesesnė“, – mintimis dalinasi dvidešimtmetis ir priduria, kad susikurti saugią aplinką nebuvo lengva.
Vienuolikoje vaizdo pasakojimų savo gyvenimiškomis istorijomis dalinasi ir keletas žymių asmenų, tarp kurių: operos solistas Rafailas Karpis, aktorius, dainininkas ir laidų vedėjas Dominykas Vaitiekūnas, komunikacijos agentūros „OLIVE“ vadovė Agnė Grigaliūnienė, LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėja Eglė Daugėlaitė ir kiti. Šiandien pristatomos pirmosios keturios vaizdo istorijos, likusios pasirodys jau artimiausiomis dienomis.
Vaizdo pasakojimų seriją sukūrė iniciatyva „Išgir̃stì“, kurios vienas iniciatorių Augustas Čičelis džiaugiasi, kad savo patirtimi sutiko pasidalinti tiek LGBT*, tiek jų artimos aplinkos žmonės. „Daugelis turime draugų, dėl kurių saugumo mums neramu. Norime padėti, kad mums brangūs žmonės galėtų būti atviri be baimės”.
