Rytoj Seimas svarstys lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nebėra laiko nuomonėms, debatams ir abejonėms – mūsų valstybė jau ilgai vėluoja užtikrinti tos pačios lyties porų lygiateisiškumą. Tuo pačiu šis įstatymas suteiktų alternatyvą skirtingos lyties poroms. Nors Seimo priėmimo stadiją pasiekęs įstatymo projektas toli iki orios partnerystės versijos, tai visgi būtų mažas žingsnis į priekį.
Lietuva užima 36 vietą iš 49 ILGA-Europe „Vaivorykštės žemėlapyje“, matuojančiame lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interlyčių žmonių (LGBTI) teisinę padėtį Europos valstybėse. Žvelgiant į žemėlapį giliau, prie šeimų teisių užtikrinimo matomi besipuikuojantys 0 proc. Tai reiškia, kad tos pačios lyties ir kitos LGBTI poros Lietuvoje negali susituokti ar kita forma įteisinti savo santykių ir naudotis garantijomis bei naudomis, kurios prieinamos heteroseksualioms poroms, jos negali įsivaikinti, naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, abiejų partnerių motinystė arba tėvystė negali būti pripažinta lygiaverte.
LGBT+ bendruomenės vėliava, Daniel James, Unsplash.com nuotr.
Nepaisant to, kad po visų korekcijų dabartinį Civilinės sąjungos įstatymo projektą vargiai vis dar galėtume vadinti kompromisiniu, jis vis tiek yra labai svarbus žengiant pirmą žingsnį, kad visos poros Lietuvoje būtų traktuojamos vienodai. O tos pačios lyties porų Lietuvoje, kaip ir visur kitur pasaulyje, visada buvo, yra ir bus. Taigi, kyla klausimas, ar Seimo nariai pasiryš priimti teisingą sprendimą ir suteikti galimybę žmonėms tiesiog spręsti savo privataus gyvenimo klausimus, t. y. klausimus, kurie iš esmės neturi įtakos kitų žmonių gyvenimo sprendimams, ar viršų visgi ims išankstiniai diskriminaciniai nusistatymai prieš LGBTI asmenis.
Dažnai bijome to, ko nepažįstame, bet kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad teisiškai pripažinus LGBTI+ asmenų poreikius, pasaulis sukasi toliau, tik jame daugiau laimingų žmonių. Mažiau nei prieš savaitę Estijos Vyriausybė patvirtino tos pačios lyties asmenų santuoką įteisinantį įstatymo projektą, o registruota partnerystė ten buvo įteisinta beveik prieš dešimtmetį. Tai, ką diktuoja valstybė, nemaža dalimi prisideda prie socialinių normų formavimo, todėl nenuostabu, kad 53 proc. gyventojų Estijoje pritaria tos pačios lyties porų santuokai. Lietuvos Seimas taip pat turi progą parodyti teigiamą pavyzdį.
LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimas turi būti sprendžiamas remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kitų valstybių gerąja praktika bei ekspertų rekomendacijomis, o ne visuomenės nuomonės apklausomis, kurių rezultatams keistis erdvės labai daug nėra, kai LGBTI teisių klausimas kaskart yra išnaudojamas gąsdinimui ir visuomenės priešinimui. Čia norisi paminėti vieną naujesnių EŽTT sprendimų byloje Fedotova ir kt. prieš Rusiją. Akivaizdu, kad byloje Rusija argumentavo, jog visuomenės dauguma nepritaria homoseksualiems santykiams. Deja, tai primena ir Lietuvoje girdimus argumentus. Teismo nuomone, jei visuomenės mažumos galimybės naudotis savo teisėmis priklausytų nuo to, ar joms pritaria dauguma, tai būtų nesuderinama su esminėmis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos vertybėmis. Aš noriu tikėti, kad Lietuvai šios demokratinės vertybės svarbios.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje turime galimybę tirti skundus dėl diskriminacijos dėl lytinės orientacijos, tačiau to nepakanka. Iš esmės tos pačios lyties asmenims, kuriantiems ilgalaikius šeimos santykius, sudaromos labiau teorinės nei praktinės lygios galimybės naudotis savo teisėmis.
Civilinės sąjungos įstatymo reikėjo dar vakar, bet dabar Seimas turi progą taisyti padarytas klaidas, kad neprarastume dar daugiau žmonių, išvykusių šeimų kurti į užsienį, nes gimtojoje šalyje negalėjo to daryti oriai.
